„Lietuvoje sparčiai atnaujinamos televizijos, radijo stotys, teatrai, statomos koncertų salės. Technologinės galimybės plečiasi ir auga poreikis specialistų, gebančių jas visas kūrybiškai išnaudoti“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Audiovizualinių menų katedros vedėjas Vytautas Kederys. Pasak jo, jau nebestebina įmonių ir organizacijų atstovų prašymai rekomenduoti muzikos technologijų absolventus ar net studentus pačioms įvairiausioms pareigoms.
Tyrimai rodo, kad 2015-ieji muzikos industrijai buvo sėkmingiausi per pastaruosius 15 metų. Augimas susijęs su skaitmeninio muzikos formato generuojamomis pajamomis, kurios pirmą kartą viršijo vinilinių ir kompaktinių plokštelių pardavimus, o pajamos iš skaitmeninės muzikos prenumeratos, parsisiuntimų ir reklamos tokiuose tinklalapiuose kaip, pavyzdžiui, „YouTube“ sudarė 45 proc. pasaulinės muzikos industrijos pajamų (palyginimui – tradicinio formato plokštelių pardavimai sudarė 39 proc.). Tiesa, vinilinės plokštelės išgyvena renesansą – atlikėjai vis dažniau platina savo muziką šiuo formatu, o melomanai noriai perka ir klausosi plokštelių, kurios tampa tam tikru prabangos elementu.
„Pramogų industrijos – vienos iš greičiausiai augančių, o jų plėtra reikalauja vis didesnių žmogiškųjų išteklių. Kūrybiškumas, platus mastymas, technologijų išmanymas ir gebėjimas jas kurti bei pritaikyti, priimti sprendimus čia ir dabar, dirbti komandoje – tai savybės kurias darbdaviai tikisi rasti ieškodami šiuolaikinių specialistų“, – įsitikinęs V. Kederys.
KTU absolventai – pakeliui į „Grammy“
„Prieš garso režisūros studijas mokiausi konservatorijoje, buvau pianistė, grojau klasikinę muziką. Atėjo laikas, kai uždaviau sau klausimą: ar aš tikrai noriu būti koncertuojanti pianistė, akompaniatorė, ar dėstytoja. Supratau, kad su muzika atsisveikinti nenoriu, nes tai yra tai, ką dariau nuo vaikystės. Gyvenau su tuo kasdien, tačiau atlikėja būti nebenorėjau“, – sako Aleksandra Suchova, KTU studijų programos Muzikos technologijos absolventė.
Lietuvos radijuje ir televizijoje (LRT) dirbanti garso režisierė, kuri šiemet įgijo magistro laipsnį Karališkojoje Kopenhagos akademijoje, vasaros pradžioje pelnė prestižinį garso režisierių konvencijos apdovanojimą. Konvencija, vienijanti viso pasaulio profesionalus, dirbančius garso srityje, įvertino A. Suchovos įrašą, kuriame skamba Lietuvos kamerinis orkestras ir solistas Niujorko metropoliteno operos pirmasis fleitininkas Denisas Bouriakovas.
2014-aisiais Aleksandra Suchova kartu su Viliumi Keru, kuris taip pat yra Muzikos technologijų studijų programos absolventas, buvo nominuoti „Grammy“ apdovanojimui už solisto Lawrence Brownlee ir Kauno miesto simfoninio orkestro CD įrašą.
Ir garso technikas, ir režisierius, ir prodiuseris, ir... psichologas
„Technologijos greitai keičiasi. Tačiau, čia kaip su mobiliuoju telefonu: išmokote naudotis vienu, prie naujo gal ir reikės kiek prisėsti, bet jau yra įprotis ir jūs jau žinote, kaip elgtis. Mano nuomone, garso režisieriaus darbe yra daugiau psichologijos nei technologijos – kiekvienas muzikantas, atlikėjas, menininkas yra skirtingas, ir reikia atrasti ryšį su juo“, – įžvalgomis dalijasi KTU absolventė A. Suchova, viena iš akustinės muzikos garso įrašų kompanijos „Baltic Mobile Recordings“ įkūrėjų.
Beje, šiemet ši įmonė laimėjo muzikos pasaulyje ypač vertinamą „ECHO Klassik“ apdovanojimą už solistės Annos Vinnitskajos ir Baltijos šalių kamerinio orkestro „Kremerata Baltica“ įrašą.
Jaunoji garso režisierė teigia, jog siekiantys save realizuoti šioje srityje gali rasti daugybę jos pritaikymo šakų: „Garso režisierius dirba ir, pavyzdžiui, televizijoje, ir su įrašais, ir yra atsakingas už įrašinėjamo albumo montažą. Nuo garso režisieriaus kūrybiškumo ir pasirengimo priklauso darbo procesas įrašo metu, jo sėkmė: reikia ne tik išsiaiškinti atlikėjų poreikius ir lūkesčius, bet ir griežtai planuoti laiką, atidžiai pasirinkti techniką.“
Įsidarbinimo problemų spręsti netenka
Pasak V. Kederio, KTU Muzikos technologijų absolventai dirba visose Lietuvos televizijose, šias studijas yra baigę ir Kauno valstybinio muzikinio teatro, Klaipėdos valstybinio teatro vyriausieji garso režisieriai. Garso įrašų studijose bei vietinių ir tarptautinių koncertų garso aptarnavimo įmonėse taip pat dirba KTU baigę garso režisieriai.
„Džiugu, kad įsidarbinimo problemų spręsti netenka. Turime ir inovatorių, pavyzdžiui, Mindaugą Badoką, kuriantį elektroninius, jautrius judesiui muzikinius instrumentus“, – pasakoja SHMMF Audiovizualinių menų katedros vedėjas.
Pats KTU absolventas ir aktyvus ne tik universiteto, bet ir miesto bendruomenės narys V. Kederys teigia, jog daugelis būsimiesiems garso režisieriams paskaitas skaitančiųjų praktikų yra universiteto absolventai: „Galiausiai jie grįžta į savo gimtąjį universitetą skleisti žinios, kad muzika ir technologijos – ne tik gana įprastas, tačiau absoliučiai neišvengiamas derinys šiuolaikiniame pasaulyje.“
Šiuolaikinės muzikos studijos – tik technologijos universitete
KTU yra vienintelė aukštoji mokykla Lietuvoje, teikianti muzikologijos mokslų daktaro laipsnį bei vykdanti muzikologijos magistro studijas. Pasak V. Kederio, taip KTU tęsia geriausiųjų pasaulio universitetų, tokių kaip Masačusetso technologijos institutas (MIT): „Čia vykdomos ir „Muzikos ir teatro meno“ bei „Medijų menų ir mokslų“ studijų programos. Na, o Karališkajame technologijos institute Stokholme (KTH) veikia Kalbos, muzikos ir klausos institutas“.
Muzikos technologija ir kiti su muzika susiję mokslai studijuojama bei šių sričių moksliniai tyrimai atliekami Helsinkio technologijos universitete (Suomija), Vienos technologijos universitete (Austrija), Graco technologijos universitete (Austrija), Miuncheno technologijos universitete (Vokietija), Norvegijos mokslo ir technologijos universitete, Varšuvos technologijos universitete (Lenkija), Nara mokslo ir technologijos universitete (Japonijoje), Queenslando technologijos universitete Brisbene (Australijoje), kitose geriausiose pasaulio aukštosiose mokyklose.
Profesionalus garso režisierius, KTU dėstytojas V. Kederys teigia, kad muzika šiandien yra ne tik garso technika, bet ir jos taikymas programinėje įrangoje, muzikos programavimas, internetinė muzikos erdvė. „Atsiverskite muzikos akustikos vadovėlį ir, brisdami per schemų bei formulių gausą, bandykite sau įteigti, kad muzika neturi nieko bendra su tiksliaisiais mokslais ir technologijomis – nepavyks. Tarpdalykiniai muzikos mokslai – tie, kuriuose taikomi tiksliųjų ir technologinių mokslų metodai – pasiekti aukštą lygį gali tik technologijos universitete“, – įsitikinęs V. Kederys.