Robotui susprogdinus įtariamąjį Dalaso šaulį, suaktyvėjo diskusijos dėl „robotų žudikų“ ateities. Robotus ir nepilotuojamas sistemas kariškiai naudoja vis dažniau, tačiau tai pirmas kartas, kai šią technologiją kaip mirtiną ginklą panaudojo JAV policija. „Norėjome sumažinti pavojų mūsų pareigūnams“, – sako Dalaso policijos vadovas. Robotai sparčiai plinta – kokie bus šio proceso padariniai?
Robotui susprogdinus įtariamąjį Dalaso šaulį, suaktyvėjo diskusijos dėl „robotų žudikų“ ateities. Robotus ir nepilotuojamas sistemas kariškiai naudoja vis dažniau, tačiau tai pirmas kartas, kai šią technologiją kaip mirtiną ginklą panaudojo JAV policija. „Norėjome sumažinti pavojų mūsų pareigūnams“, – sako Dalaso policijos vadovas. Robotai sparčiai plinta – kokie bus šio proceso padariniai?
Bepiločiai žudikai
Kaip rašo BBC, žudyti per atstumą – ne naujiena karybos praktikoje. Technologijų pažangą nuo seno skatino kariniai poreikiai – galima prisiminti 1346 m. mūšyje prie Kresi anglų pirmąkart panaudotą ilgąjį lanką, o iš vėlesnių laikų – nacių raketas V1 ir V2.
Naujaisiais laikais bepiločiai orlaiviai, pvz., „Predator“ ir „Reaper“, JAV yra naudojami ne įprastomis karo lauko sąlygomis. Oficialiais JAV duomenimis, nuo 2009 m. per antskrydžius nukauta apie 2 500 kovotojų, taip pat galbūt žuvo 100 civilių. Kritikai tvirtina, kad tikrieji skaičiai yra didesni.
Bepiločių orlaivių panaudojimo šalininkai teigia, kad tokie aparatai yra efektyvesni nei pilotuojami lėktuvai, nes paprastai gali ilgiau sklandyti ir todėl – tiksliau nusitaikyti į pasirinktą taikinį. Be to, savaime suprantama, bepiločiai skraidantys aparatai padeda sumažinti pavojų pilotams – būtent siekiu apsaugoti policijos pareigūnus vadovautasi ir Dalase. Tačiau kritikai tvirtina, kad, taip pašalinus riziką, iš esmės pakinta operacijų pobūdis, nes sumažėja suvaržymų panaudoti mirtiną ginklą.
Ginkluoti robotai
Robotus ima naudoti ir sausumos pajėgos. Pietų Korėja pirmoji pasienyje su Šiaurės Korėja robotus pasitelkė sienos apsaugos reikmėms. Robotai ne tik apginkluoti – juose sumontuoti šilumos bei judesio jutikliai. Kai Pietų Korėjos kariškių naudojamas robotas pajunta pavojų, jis informuoja valdymo punktą. Svarbiausia tai, kad sprendimą atidengti ugnį vis dėlto priima žmogus.
Anot BBC, grįžtant prie to, kas įvyko Dalase, pažymėtina, kad ir ten robotą kontroliavo žmonės. Ateityje didžiausias iššūkis bus susijęs ne tiek su nuotoliniu ginklų valdymu, kiek su automatizavimu – šie du metodai dažnai klaidingai suplakami į viena.
Pradėjus naudoti visiškai autonomiškas robotų sistemas, žmogus apskritai nedalyvautų priimant sprendimą, ar atidengti ugnį arba susprogdinti sprogmenį. Tad kitas galimas žingsnis panaudojant robotus Pietų Korėjos pasienyje su Šiaurės Korėja – išmokyti juos atskirti savus nuo svetimų ir atidengti ugnį.
Futurologai apskritai įsivaizduoja spiečius taikinio ieškančių nanobotų, iš anksto užprogramuotų vadovautis priimtais karybos principais ir taisyklėmis.
Vis dar svarstoma, kaip tokius įrenginius užprogramuoti sudėtingoms aplinkybėms ir kaip dera elgtis, kai reikia apsispręsti, ar atidengti ugnį, arba kai būtina apskaičiuoti galimas civilių aukas.
Panaši dilema kyla programuojant bepiločius automobilius, kai tenka pasirinkti, ar įsirėžti į grupę vaikų, ar vis dėlto leisti sužaloti paties automobilio keleivius.
Susirūpinimas dėl automatizavimo keliamo pavojaus nėra naujas – dar Šaltojo karo įkarštyje pradėta automatizuoti apsaugos nuo Sovietų Sąjungos branduolinės atakos sistemą.
Kibernetinio saugumo ištakos
Panaudojant tinklo kompiuterius buvo sukurta sistema, padedanti aptikti atskrendančius sovietų lėktuvus. Netrukus į sistemą buvo įtrauktos raketos, galinčios tokius lėktuvus numušti.
Kartą vienam oro pajėgų kapitonui kilo klausimas dėl kompiuterizuotos tokių raketų paleidimo kontrolės. Ar galima užtikrinti, kad į tokią kompiuterių sistemą niekas neįsibraus ir raketų nenukreips į JAV miestus, o ne į sovietų bombonešius?
Kibernetinio saugumo problemomis susidomėta būtent tada, kai kilo klausimų dėl galimo automatizuotų ir nuotolinio valdymo sistemų panaudojimo ne pagal paskirtį.
Kariškiai robotų išminuotojų kontrolei naudoja koduotus kanalus, tačiau, kaip jums pasakytų bet kuris programišius, beveik visada kur nors yra spraga, kurią pakankamai motyvuotas priešininkas gali rasti ir išnaudoti.
Jau būta atvejų, kai nuotoliniu būdu perimama vairuojamų automobilių kontrolė, tad ateityje negalima visiškai atmesti ir tokio košmariško scenarijaus, kai kas nors perima roboto kontrolę ir ginklus nukreipia ne ten, kur buvo planuota.
Pasak BBC, iki šiol sunku įvertinti, kiek pateisinama robotų, nuotolinio valdymo ir automatizuotų sistemų panaudojimo rizika. Tačiau, kaip galima spręsti iš įvykių Dalase, ateities technologijos jau yra čia, kad ir kiek kalbėtume apie jų panaudojimo tikslingumą.
