Gestų kalba yra vizuali ir gyva, tačiau neturi savo rašytinės formos. Nuo šiol ją „perskaityti“ padės KTU Informatikos fakulteto (IF) absolvento Liutauro Butkaus sukurta mobilioji programėlė , sudaryta iš daugiau nei 8 tūkstančių lietuvių kalbos gestų. Pirmoji Lietuvoje mobilioji gestų kalbos programėlė – L. Butkaus diplominio bakalauro darbo projektas.
Gestų kalba yra vizuali ir gyva, tačiau neturi savo rašytinės formos. Nuo šiol ją „perskaityti“ padės KTU Informatikos fakulteto (IF) absolvento Liutauro Butkaus sukurta mobilioji programėlė , sudaryta iš daugiau nei 8 tūkstančių lietuvių kalbos gestų. Pirmoji Lietuvoje mobilioji gestų kalbos programėlė – L. Butkaus diplominio bakalauro darbo projektas.
„Panašių programėlių pasaulyje yra, tačiau Lietuvoje tokia – pirmoji. Ji veikia kaip atskiras lietuvių gestų kalbos žodynas“, – apie KTU absolvento (o nuo rugsėjo – magistranto) sukurtą mobiliąją programėlę pasakojo Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro atstovė Ieva Lemešiūtė.
Gestų kalba nėra tarptautinė, kaip daug kas galvoja. Lietuvių gestų kalba (LGK), kuri 1995 m. oficialiai pripažinta Lietuvos kurčiųjų gimtąja kalba, yra viena iš daugiau nei 100 pasaulio kurčiųjų vartojamų gestų kalbų. LGK vartoja per 6 tūkst. klausos sutrikimą turinčių ir girdinčiųjų (pvz., gimusių kurčiųjų šeimose) asmenų. Daugumai jų tai yra gimtoji kalba, pagrindinė bendravimo ir mąstymo priemonė.
Naudinga ir girdintiems žmonėms
Lietuvių kalbos gestų žodynas, kuriam pagrindus padėjo lingvistas Mantrimas Danielius, yra skirtas visiems norintiems pramokti gestų kalbos arba tiems, kurie ją jau moka, bet siekia pagilinti įgytas žinias. Būtent šis žodynas ir įgavo mobiliosios programėlės formą.
„Jei esate girdintis ir susipažinote su kurčiuoju, telefone turėdamas šią programėlę galėsite greitai išmokti pasisveikinti ir kitų pagrindinių gestų, reikalingų užmegzti pažinčiai“, – apie mobiliąją programėlę pasakojo I. Lemešiūtė.
Centro atstovės teigimu, mobiliąja programėle, kuri pateikia virš 8 tūkstančių lietuvių kalbos gestų, galės naudotis tiek kurtieji ir neprigirdintieji, tiek girdintys žmonės. Ji padės išmokti ne tik pavienius gestus, tačiau ir praplėsti savo žodyną, peržiūrėjus pateiktus sakinius su gesto vartojimo pavyzdžiais.
„Net jei neturite kurčiųjų draugų, gestų kalbos mokėti pravartu. Išmokę gestų kalbą, galėsite susikalbėti per atstumą ar stiklą, pavyzdžiui, iš trečio aukšto draugui, esančiam apačioje, pasakyti, kad palauktų jūsų dar tris minutes ar nepamirštų atnešti automobilyje paliktos rankinės“, – apie netradicinius programėlės panaudojimo pavyzdžius pasakojo I. Lemešiūtė.
Idėją pasiūlė vartotojai
Idėja sukurti mobiliąją gestų kalbos programėlę, gimė Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro darbuotojams. Į užklausą dėl bendradarbiavimo, kuriant mobilią lietuvių gestų kalbos programėlę, atsiliepęs KTU dėstytojas Tomas Blažauskas džiaugiasi, jog į Universitetą su geromis idėjomis kreipiasi tokios įstaigos.
„Labai džiugu, jog galime prisidėti prie tokių gražių ir geranoriškų idėjų įgyvendinimo. Dirbti su Centru dėl tokio tikslo, manau, ir Liutaurui buvo vienas malonumas. Baigiamasis studento darbas įgavo visai kitą prasmę“, – pasakojo KTU Informatikos fakulteto Programų sistemų inžinerijos katedros vedėjas T. Blažauskas.
Programėlę kūręs Programų sistemų baigiamojo kurso studentas Liutauras Butkus teigia, jog būtent dėl tokių realių projektų labiausiai patiko studijuoti KTU.
„Žinodamas, jog ši programėlė iš tiesų bus naudojama vartotojų, stengiausi padaryti ją kuo paprastesnę ir intuityvesnę, patogią naudoti kiekvieną dieną. Kurdamas tikėjau, kad ši programėlė palengvins naujų gestų mokymąsi ir bendravimą klausos sutrikimą turintiems žmonėms ir jų artimiesiems“, – teigė L. Butkus.
Mobiliosios programėlės autorius ketina ir toliau tęsti studijas bei gilinti savo žinias KTU magistrantūros studijų programoje Programų sistemų inžinerija. Liutauras tikisi patobulinti sukurtą mobiliąją žodyno programėlę magistro baigiamajame darbe.
