Lietuvos darbo rinkai kasmet trūksta 500–1000 išmaniąsias technologijas valdančių specialistų, tačiau šios srities mokslus būsimieji studentai vis dar renkasi vangiai. Kodėl informacinių technologijų specialistų trūkumas yra žalingas ne tik atskiroms Lietuvos įmonėms, bet ir skaidrios ekonomikos perspektyvoms?
Nestoja ten, kur apsimoka
Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, praėjusiais metais informacinės technologijos (IT) užėmė 6-ąją vietą tarp pirmuoju prioritetu stojančiųjų nurodytų studijų programų. Pirmosiose vietose tarp universitetinių studijų rikiavosi medicina, teisė, odontologija ir ekonomika. Žurnalo „Reitingai“ duomenimis, beveik trečdalis visų Lietuvos studentų studijuoja vadybą ir teisę – dalykus, kurių atstovų pasiūla gerokai didesnė nei paklausa.
Personalo atrankos ir įdarbinimo specialistai teigia, kad jei būsimi teisininkai rinktųsi IT studijas, jie turėtų daugiau galimybių įsitvirtinti darbo rinkoje ir gauti didesnes pajamas ateityje. „Infobalt“ duomenimis, kasmet fiksuojamas maždaug 500–1000 specialistų trūkumas.
IT išsilavinimas įprastai siejamas su gerai apmokamu darbu tarptautinėse kompanijose arba jaunatviškuose lietuviškuose startuoliuose. Tačiau apskaitos ir audito kompanijos „Added Value“ vadovas Arvydas Vainoras akcentuoja ir kitą augančio IT sektoriaus formuojamą tendenciją – efektyvesnį visų verslų valdymą.
„Pavyzdžiui, buhalterijos ir finansų priežiūros srityje, išmaniųjų technologijų taikymas leidžia eliminuoti žmogiškųjų klaidų tikimybę ir garantuoti daugiau verslo kontrolės. Tačiau tokios technologijos neatsiranda iš niekur, reikia kvalifikuotų specialistų, kurie jas kurtų ir taikytų“, – teigia A. Vainoras.
Technologijos – šešėlio priešas?
Tai, kad naujausių technologijų taikymas tampa neatsiejama darbo rinkos dalimi Lietuvoje, liudija asociacijų, tokių kaip „Tech City“, kūrimasis. Technologinių įmonių asociacija „Tech City“ skatina IT specialistus ir ugdo jų kompetencijas, vienydama tokias Lietuvoje veikiančias įmones kaip „Swedbank“, „Tieto“, „Baltic Amadeus“, „EIS Group“.
A. Vainoras atkreipia dėmesį ir į netiesioginę informacinių technologijų įtaką ekonomikos vystymosi dinamikai: „Užsienio patirtis rodo, kad IT diegimas viešajame ir privačiame sektoriuose koreliuoja su mažėjančiais šešėlinės ekonomikos mastais.“
Viena pagrindinių IT verčių valstybiniame sektoriuje, anot specialisto, yra neapskaitytų ekonomikos mastų mažinimas, taikant automatizuotas sistemas. Tai įrodo šiemet Valstybinės mokesčių inspekcijos inicijuotas Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) diegimas. Automatizuotomis informacinėmis technologijomis grįsta sistema orientuota į skirtumo tarp teorinės PVM sumos ir faktiškai sumokėto PVM skirtumo mažinimą. Šiuo metu neapskaitytos ekonomikos mastas Lietuvoje siekia 26–33 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), surenkamų mokesčių, ir BVP santykis yra vienas žemiausių Europos Sąjungoje.
Rūpinasi tik apmokestinimu?
Visgi ekspertas pabrėžia, kad valstybė turėtų rūpintis ne tik efektyviu verslo apmokestinimu, tačiau ir savo funkcijų optimizavimu. „Valstybinių institucijų skaitmenizavimas, pavedant dalį darbo modernioms IT sistemoms ir užtikrinant skaidrumą, leistų apriboti biurokratinį aparatą ir našiau naudoti kvalifikuotų specialistų darbą“, – teigia „Added Value“ vadovas.
Reikšmingą įtaką BVP augimui turi ir užsienio investicijos, kurias pritraukia šalyje dirbantys profesionalūs IT specialistai. 2014 metais Lietuva pasaulyje užėmė 16 vietą pagal IT įgūdžius. 13 iš 20 didžiausių IT kompanijų Baltijos šalyse, tokių kaip „Barclays“, „Nasdaq“, „Bentley Systems“, buvo įsikūrusios būtent Lietuvoje.
Jei nebus stiprinamos priemonės, stabdančios šešėlinės ekonomikos mastus ir skatinančios BVP augimą, prognozuojama, kad BVP prieaugis pamažu ims mažėti ir 2025 metais bus vos didesnis už 2 proc. Lietuvos ūkio augimo tempai pastaruosius šešerius metus siekė vos 3,4 proc., ikikriziniu 2000–2008 m. laikotarpiu augimas siekė 7,3 proc.