Gyventojų gausa garsėjanti Kinija – itin svetinga kitataučiams. Kadangi atvykėlių šalyje vos keli procentai, o europietiškos išvaizdos žmonių čia itin mažai, šviesiaodžiai kinams – tikra egzotika. Jie pasitinkami plačiomis šypsenomis ir prašymais įsiamžinti nuotraukose ar net paliesti sėkmei. Tuo įsitikino ir 10 gabiausių Lietuvos IRT studentų, kurie atliko dviejų savaičių nemokamą stažuotę Pekine bei Šendžene. 
Gyventojų gausa garsėjanti Kinija – itin svetinga kitataučiams. Kadangi atvykėlių šalyje vos keli procentai, o europietiškos išvaizdos žmonių čia itin mažai, šviesiaodžiai kinams – tikra egzotika. Jie pasitinkami plačiomis šypsenomis ir prašymais įsiamžinti nuotraukose ar net paliesti sėkmei. Tuo įsitikino ir 10 gabiausių Lietuvos IRT studentų, kurie atliko dviejų savaičių nemokamą stažuotę Pekine bei Šendžene.
„Huawei“ ir Lietuvos universitetų – Vilniaus universiteto (VU), Vilniaus Gedimino Technikos universiteto (VGTU) ir Kauno technologijos universiteto (KTU) – įgyvendinama programa „Seeds for the Future“ pirmąkart Lietuvos IRT studentams atvėrė galimybę atlikti praktiką „Huawei“ Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) bei inovacijų centruose dirbant kartu su kompanijos mokslininkais. Tačiau Lietuviai egzotiškoje šalyje ne tik tobulino profesinius įgūdžius, bet ir turėjo puikią progą išvysti lankomiausius šalies objektus, paragauti tradicinės kinų virtuvės patiekalų, pasimokyti kinų kalbos bei susipažinti su šalies, garsėjančios išvystyta technologijų pramone, aplinka.
Per dvi savaites prabilti kiniškai – (ne)įmanoma?
Ne paslaptis, kad kinų kalbos mokėjimas yra itin vertinamas šiuolaikinėje darbo rinkoje. Studentai neslepia, jog kelionės pradžioje jiems atrodė, kad perprasti šios kalbos taisykles – be galo sudėtingas ir ilgas procesas, tačiau jau po kelių intensyvių kinų kalbos pamokų jaunuoliams pavyko susikalbėti su vietiniais. Pasirodo, kinų kalbos žodžių tarimas ir sakinių struktūra visai nesudėtinga, o didžiausias iššūkis – išmokti skaityti bei suprasti kinų raštą. Visgi profesionalūs mokytojai bei studentų užsispyrimas leido tobulėti sparčiau, nei jie patys tikėjosi. Jaunuoliai džiaugiasi, jog dar nepasibaigus kelionei jie be didelių sunkumų derėjosi vietinėse parduotuvėse ar turguje bei gebėjo paklausti, kuris metro maršrutas jiems tinkamiausias.
Lietuvius Kinijoje stebino ne vien kalba. Studentai tikina, jog tikrasis kiniškas maistas labai skiriasi nuo patiekiamo Europos kinų restoranuose. Lietuviai nepabūgo išmėginti ryklio mėsos sriubos ar medūzos, kuri jiems priminė želė ar guminuką. „Patiekalai labai priklausė nuo vietovių. Pekino tradicinė virtuvė pasižymi riebesniais patiekalais, neapsieinančiais be mėsos. Tuo tarpu Šendžene maistas kiek lengvesnis – dominuoja jūros gėrybės, žuvis, salotos“, – pasakojo Sergejus Kochanenko, KTU elektronikos inžinerijos studentas.
„Kasdien mėgindavome daug skirtingų patiekalų ir gidai mus perspėjo, jog mūsų skrandžiui gali būti šokas nuo neįprasto maisto. Tačiau tikrasis šokas skrandį ištiko tik tuomet, kai bandėme paragauti visų patiekalų vienu metu. Ryžiai, jautiena, žuvis, kalmarai ir makaronai kartu – nėra pati protingiausia idėja. Atsargiai“, – juokėsi KTU programų sistemas studijuojantis Erlandas Trumpickas.
Beje, studentai pataria neapsirinkti perkant maistą gatvėje – pasitaiko ir tokių atveju, kai norėdami užsisakyti vištienos saldžiame padaže, iš tikrųjų gaunamas patiekalas primena saldžius ananasų gabaliukus padaže, o ne vištieną.
Klaidinantys stereotipai ir tikroji šalies dvasia
Per dvi savaites lietuviai spėjo ne tik pamatyti įstabiausius Kinijos objektus, bet ir artimiau pažinti vietinių bendravimo kultūrą. Tomas Eiglinskas, VGTU studijuojantis programų inžineriją, teigia, jog pažintis su kinais panaikino europietiškos kultūros suformuotus stereotipus – vietiniai spinduliuoja nuoširdumu, noriai bendrauja, nepaiso kalbos barjero. Vaikinas kinus apibūdina kaip labai draugiškus, nuoširdžius bei kuklius žmones. Anot jo, bendraujant su vietiniais nesunku pastebėti, jog jie labai užsispyrę, didžioji dalis kinų atkakliai bei kryptingai siekia savo tikslų.
„Jei reikėtų apibrėžti Kinijos kultūrą vienu žodžiu, tai būtų – didinga. Ilgus tūkstantmečius menančią šalies istoriją išvydome visur: ir mažose turgavietėse bei parduotuvėse, ir pramoniniuose rajonuose, kuriuose gausu didingų šventyklų. Nors dauguma vietinių sunkiai kalba angliškai, tačiau net ir beviltiškiausiose situacijose jie yra pasirengę padėti. Kinams komunikuoti su europiečiais padeda mobiliųjų programėlių pagalba verčiamos frazės, jie nebijo užkalbinti turistų vien tam, jog sužinotų, kaip šie vertina vietinių anglų kalbos žinias“, – kelionės įspūdžiais dalinosi S. Kochanenko.
Lietuviams didelį įspūdį paliko ir kinų derėjimosi savybės – kartais buvo galima nusipirkti prekę už penktadalį pradinės kainos. Įdomu ir tai, kad net perkant arbatą galima sudalyvauti pačioje tikriausioje kiniškos arbatos gėrimo ceremonijoje – vietinis pardavėjas taip norėjo įtikinti lietuvius nusipirkti arbatos ir įrodyti, kokia ji skani, kad vaišino iki tol, kol galiausiai reikėjo prašytis į tualetą. Čia atsiskleidžia ir visur juntamas kinų darbštumas bei noras patenkinti klientų poreikius – jie pasiruošę dirbti ištisas paras, o pamatę renkantis prekę savo parduotuvėje padarys viską vardan to, kad iš jos pirkėjas išeitų su plačiausia šypsena veide.
Pasak Audriaus Kimsos, studijuojančio telekomunikacijų inžineriją VGTU, Kinijos kultūra – tarsi paslaptis, kuriai įminti tikrai neužtenka dviejų savaičių. Vaikiną sužavėjo arbatos gėrimo ceremonijos, didingi pastatai ir įspūdingi kultūriniai objektai. Kinai, anot vaikino, labai gerbia europiečius, stebisi juos išvydę. Lietuviai Kinijos gatvėse jautėsi lyg garsenybės – vietiniai juos noriai kalbino bei fotografavo. A. Kimsą taip pat nustebino eismas Kinijos gatvėse – sankryžose tvyrantis chaosas, vairuotojai, nepaisantys raudono šviesoforo signalo. Vaikinas stebisi, jog visos kelionės metu jiems neteko išvysti nei vienos avarijos. „Jei taip vairuotų Lietuvoje – nespėtume skaičiuoti aukų“, – atviravo vaikinas.
Jaunuolių kompanijai teko paplušėti ir kopiant į Didžiąją kinų sieną, tačiau jie neslepia, jog nuo aukščiausios vietos atsivėręs nepakartojamos kalnų panoramos vaizdas privertė pamiršti nuovargį. „Didžioji kinų siena – įspūdingas 6 000 km ilgio statinys, kurio pirminė paskirtis – apsiginti nuo klajoklių. Lipti šia siena nebuvo lengva dėl nuolat kepinančios saulės bei skirtingo laiptų aukščio – vieni buvo visiškai žemi, kiti – siekė net pusę metro, tačiau išvydę nepakartojamą panoramą, net nesuabejojome, jog kopti buvo verta“, – pasakojo Daniel Januškevič, studijuojantis telekomunikacijų inžineriją VGTU.
Lietuviai taip pat aplankė Vasaros rūmų parką, kurio aukščiausioje vietoje garbingai stūkso milžiniška Budos statula, išvydo Uždraustąjį miestą, kuriame beveik pusę tūkstantmečio buvo įsikūrusi kinų imperatoriaus vyriausybė, juos sužavėjo ir Tiananmenio aikštė – trečia pagal dydį aikštė pasaulyje. Pasak lietuvių, šie Kinijos objektai turistams parodo šalies prabangą bei didybę.
Technologijomis alsuojanti aplinka: be telefono, kaip be rankų
Lietuviai vieningai tvirtina, jog technologinė aplinka Kinijoje – itin moderini. Naujausių technologijų pritaikymą nesunku pastebėti ir pagrindinėse miestų gatvėse, ir provincijose bei metro. Studentus stebino, jog visų metro keleivių rankose – nepriklausomai nuo jų amžiaus – naujausi išmanieji telefonai, kuriuos kinai naudoja be perstojo. Net vaistinėje darbuotojai aptarnauja žmones su ausinėmis ir nepakeldami akių nuo telefono, kuriame žaidžia žaidimus. Visgi įdomiausia, kad tai netrukdo jų darbui.
Studentai taip pat turėjo unikalią galimybę apsistoti „Huawei“ bendrovei priklausančiame darbuotojų miestelyje bei susipažinti su šios technologijų milžinės veikla iš arčiau. „Huawei“ organizuojamo projekto „Seeds for the Future“ tikslas – atrasti vietinius IRT talentus, kuriems kompanija galėtų perduoti žinias, bei skatinti domėjimąsi telekomunikacijų sektoriumi. Projekto dalyviams buvo skaitomos teorinės bei praktinės paskaitos debesų kompiuterijos, mobiliųjų technologijų, internetinių ryšių temomis.
„Vaikščiojome po „Huawei“ būstinę, ten mus supažindino su naujausia bendrovės produkcija, turėjome unikalią galimybę apžiūrėti techniką, kuri artimiausiu metu pasirodys rinkoje. Buvo įdomu išmėginti sekimo kameras, mokėmės apie 2G, 3G, 4G ir GSM, GPRS, EDGE, UMTS, LTE, LTE-A technologijas. Nustebino ir tai, kad bendrovė įrengusi net atskirą miestelį – jame ne tik dirbama, bet galima rasti ir parduotuvių, ir sporto salių, ir viešbučių su baseinais, ir sporto aikštelių“, – įspūdžiais dalinosi Paulius Kutka, VGTU programų inžinerijos studentas.
Nuslūgus pirmiesiems kelionės įspūdžiams, studentai ima geriau suvokti, kokios vertingos patirties įgijo Kinijoje. Dalis jų mąsto apie tolimesnes studijas šioje šalyje bei svarsto galimybę siekti karjeros „Huawei“ kompanijoje, kiti – labiau nei bet kada džiaugiasi pasirinkę jiems įdomią ir perspektyvią IRT specialybę. Tačiau svarbiausia, jog kelionė į tolimąją Kiniją talentingiems lietuviams suteikė motyvacijos domėtis bei tobulėti profesinėje srityje.
