Pastaraisiais metais darbo rinkoje pastebimas padidėjęs technologijų srities specialistų poreikis,
kurį lemia sparčiai besivystančios technologijos ir pramonės sektorius. Lietuvos įmonės susiduria
su panašaus profilio specialistų trūkumu, todėl KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto
vykdoma studijų programa Medžiagos ir nanotechnologijos sukurta siekiant lanksčiai
reaguoti į besiplečiančią aukštųjų technologijų pramonę.
Pastaraisiais metais darbo rinkoje pastebimas padidėjęs technologijų srities specialistų poreikis,
kurį lemia sparčiai besivystančios technologijos ir pramonės sektorius. Lietuvos įmonės susiduria
su panašaus profilio specialistų trūkumu, todėl KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto
(MGMF) vykdoma studijų programa Medžiagos ir nanotechnologijos sukurta siekiant lanksčiai
reaguoti į besiplečiančią aukštųjų technologijų pramonę.
Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) duomenimis, naujosios technologijos, tokios kaip 2D medžiagos, naujos kartos elementai, nanosensoriai ir nanodaiktų internetas ar lustiniai bioorganai, turės didelį ir lemiamą poveikį ateinančiais metais.
Pabrėždami technologijų progresą, PEF tarybos nariai tiki jų galimybėmis pagerinti žmonių gyvenimo sąlygas, transformuoti pramonės įmones ir netgi spręsti aplinkos problemas, dėl to jau šiandien galima prognozuoti, kad specialistų, galinčių kurti ir taikyti pastarąsias technologijas, poreikis per artimiausius 4–5 metus išaugs.
Apima visus gyvenimo aspektus
Medžiagos ir nanotechnologijos – tai perspektyvios, tarptautinių ekspertų puikiai įvertintos studijos, atitinkančios sparčią technologijų kaitą, kurias studentai gali rinktis Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakultete (KTU MGMF). Vienas pagrindinių jos tikslų – lanksčiai reaguoti į darbo rinkos tendencijas bei darbdavių poreikius ir siekti kokybiškų studijų rezultatų.
KTU MGMF dekanė Bronė Narkevičienė įsitikinusi, kad baigę studijas absolventai geba parinkti, diegti ir naudoti šiuolaikines medžiagas įvairiose inžinerinėse srityse. Absolventai dirba įmonėse, gaminančiose šiuolaikines medžiagas, medicinos pramonėje kuriant ir diegiant modernias medžiagas, aplinkos apsaugos laboratorijose.
Studentai turi galimybę atlikti praktiką tiek nacionalinėse, tiek tarptautinėse įmonėse. Programa sukurta atsižvelgiant į pramonės poreikius ir pasižymi kvalifikuotais mokslo ekspertais. Paklausta, kokį patarimą duotų abiturientui dar nežinančiam, kokias studijas pasirinkti, KTU MGMF Medžiagų ir nanotechnologijų studijų programos vadovė Kristina Bočkutė rekomenduotų rinktis medžiagų technologijos krypties bakalauro studijas. Ji akcentuoja, kad Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA), tarptautiniai technologijos mokslų ekspertai Lietuvoje atliekamą mokslinę veiklą vertina kaip aukšto tarptautinio lygio.
K. Bočkutė taip pat pabrėžia, kad, renkantis studijas, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad medžiagos ir nanotechnologijos yra nauja ir įdomi sritis, apimanti beveik kiekvieną mūsų gyvenimo aspektą: nuo medicinos diagnostikos prietaisų iki energiją taupančių baterijų, nuo kosmetikos iki energiją taupančių langų, nuo automobilių ar lėktuvų iki medžiagų sudėties, todėl nanotechnologijų specialistų poreikis bus labai didelis ateinančius dešimtmečius.
Atlyginimas du kartus viršija minimalų
Vakaruose apie aukštosios mokyklos kokybę sprendžiama atsižvelgiant vos į keletą parametrų: dažniausiai tai susiję su tuo, kaip absolventams sekasi įsidarbinti baigus studijas ir kokį atlyginimą jie gauna.
Žurnalo „Reitingai“ duomenimis, technologijos krypčių grupėje vertinant įsidarbinimą ir atlyginimų vidurkį Medžiagų technologijos (Kauno technologijos universitete) užima aukštą poziciją – absolventų įsidarbinamumas vertinamas 100 proc., o vidutinis atlyginimas 2 kartus viršija minimalų darbo užmokestį. Bendras studentų skaičius Lietuvoje – 517 (net 366 valstybės finansuojamos vietos), todėl lyginant su kitomis studijų programomis, Medžiagų ir nanotechnologijų absolventai turi aukštą konkurencingumą šiuolaikinėje darbo rinkoje.
Karjerą sieja su medžiagų mokslu
Medžiagų ir nanotechnologijų absolventė Dalia Bartkevičiūtė teigia, kad „jei studentui patinka gamtos mokslai, jis kūrybingas ir darbštus – tuomet jo karjera bus įdomi ir pilna iššūkių. Medžiagų ir nanotechnologijų absolventas gali kurti medžiagas, kurios ne tik keičia mūsų buities įpročius, tačiau kartu sprendžia globalias problemas. Naujosios technologijos gali radikaliai transformuoti mūsų pasaulį, kadangi ekspertams suteikiama galimybė laiku identifikuoti ir pasiruošti galimoms rizikoms“.
Atsakant į klausimą, kokie asmeninės karjeros lūkesčiai, studentė tvirtino, kad ketina tęsti studijas medžiagų mokslo srityje, atlikti mokslinius biomedžiagų (skirtų medicinai) tyrimus: „Išnaudojau daug KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakultete teikiamų galimybių, todėl studijuoti buvo įdomu ir malonu. Dėl šios priežasties savo karjerą sieju su medžiagų mokslu. Tikiu, kad bakalauro studijų metais užmegztos pažintys bus naudingos ateityje atliekant mokslinius tyrimus bei siekiant tolesnių karjeros tikslų.“
Praktika užsienio prestižiniuose centruose ir laboratorijose
Medžiagų ir nanotechnologijų studentams suteikiamos galimybės įgyti tarptautinės patirties studijuojant užsienio aukštosiose mokyklose bei atliekant praktiką prestižiniuose medžiagų ir nanotechnologijų centruose ar bionanotechnologijų laboratorijose. Studentai gali išvykti studijuoti bei atlikti praktiką pagal „Erasmus+“, dvišalius susitarimus ar kitą studentų mainų programą į partnerines institucijas, su kuriomis yra pasirašytos sutartys.
Bakalauro programos absolventė Dalia Bartkevičiūtė dalijosi savo patirtimi, įgyta studijuojant pagal „Erasmus+“ programą Suomijoje:
„Helsinkio universitete praleidau visus mokslo metus, todėl turėjau pakankamai laiko pamatyti, ką reiškia būti studentu Suomijoje. Nors studijos ten organizuojamos šiek tiek kitaip nei KTU, tačiau pavyko prisitaikyti ir pasisemti daug naujos patirties, žinių bei įgūdžių. Neišgąsdino ir tai, kad daugelį modulių teko mokytis kartu su magistrantūros bei doktorantūros studentais. Studijų laikotarpiu lankiausi ir įvairiose Suomijos įmonėse bei pažangiausiose laboratorijose.“
Studentė taip pat atliko „Erasmus+“ praktiką Erlangeno-Niurnbergo universitete (Vokietijoje). Universiteto Biomedžiagų institute rengė savo bakalauro baigiamąjį darbą, kadangi pasirinkta tyrimų sritis buvo labai nauja ir dar mažai tyrinėta Lietuvoje. Tiek KTU, tiek užsienio universitetuose dirbančių ekspertų dėka išmokusi daug mokslinio darbo subtilybių, kurios padėjo parašyti ir sėkmingai apginti Medžiagų ir nanotechnologijų studijų programos baigiamąjį darbą.
