„Dabar jau neįsivaizduojama, kad kažkada programos kodas būdavo rašomas ant popieriaus, naudojant tik vienetukus ir nuliukus, ir tik tada perkeliamas į skaičiavimo mašiną“, – šypsosi Vytautas Bukšnaitis, daugiau nei du dešimtmečius dėstantis Kauno technologijos universiteto Informatikos fakultete (KTU IF).
KTU (tuo metu – Kauno politechnikos institutas) buvo viena pirmųjų institucijų Lietuvoje pradėjusių dėstyti informatikos mokslo krypties modulius. Pirmoji šios krypties diplomantų laida išleista dar 1957 m., o Informatikos fakultetas įkurtas prieš beveik 40 metų.
Per beveik 60 metų Universitetas paruošė apie 9 tūkst. informacinių technologijų specialistų. Šiuo metu Informatikos fakultete ugdomi beveik 1,3 tūkst. bakalauro ir 200 magistro studentų.
Kaip informatikos studijas pakeitė pastaraisiais dešimtmečiais žaibiškai besivystančios informacinės technologijos (IT), rinkos poreikiai, kokių programavimo kalbų mokomi dabartiniai studentai, kokios IT studijos bus ateityje? Apie pokyčius pasakoja KTU Informatikos fakultete 23 metus dėstantis V. Bukšnaitis ir informatikus 33 metus ugdantis prof. Vacius Jusas.
Fakultetas pasikeitė neatpažįstamai
1977 metais KPI Skaičiavimo technikos fakultetas (dabar – KTU Informatikos fakultetas) savo veiklą pradėjo nuo dviejų specialybių: taikomosios matematikos (šiuo metu ši specialybė yra KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakultete) ir elektroninių skaičiavimo mašinų. Šiandien fakultete yra šešios bakalauro, penkios magistro studijų programos ir dviejų mokslo krypčių doktorantūra.
„Kalbant apie informatikos studijų struktūrą, pats didžiausias pokytis fakultete įvyko daugiau nei prieš dvidešimt metų, kai 5 metų inžinieriaus studijos virto 4 metų bakalauro ir 2 metų magistro studijomis. Per tą laiką keitėsi moduliai, keitėsi modulių turinys“, – atsimena V. Jusas.
V. Bukšnaitis antrina, kad nepriklausomybės laikotarpiu fakultetas pasikeitė beveik neatpažįstamai: naujai suremontuotos auditorijos, atsirado ir plėtėsi kompiuterių klasės, daugėjo studentų (1995–1996 m. studijavo 844 studentai, 2015–2016 m. – virš 1,7 tūkst.), atsirado naujos studijų programos (Multimedija, Programų sistemos, Sveikatos informatika), naudojama naujausia programinė įranga („AutoCad“, „Magic Draw“, „Matlab“, „Consol“, „Ansys“ ir kt.).
Madas diktuoja IT gigantai
Specialistų teigimu, spartų informatikos studijų proceso pasikeitimą pastaraisiais dešimtmečiais lėmė asmeninių kompiuterių ir interneto atsiradimas, o programavimo kalbų kaitą – verslo poreikiai.
„Į Lietuvą ateinant vis naujoms užsienio kompanijoms, o taip pat ir kuriantis lietuviškoms, susijusiomis su programavimu, įsiklausome į jų pageidavimus ir poreikius“, – teigia objektinio programavimo pagrindus dėstantis V. Bukšnaitis.
Jis pastebi, kad programavimo kalbų ir technologijų madas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, diktuoja tokie IT gigantai, kaip „Microsoft“, „Google“.
Svarbiausia – išmokti mąstyti algoritmiškai
„Pačiam mokytis programuoti teko pradėti nuo „PL/I“ programavimo kalbos, o mano vyresnieji kolegos galėtų papasakoti ir dar įdomesnių dalykų iš „priešistorinių“ laikų. Pavyzdžiui, dabar jau neįsivaizduojama, kad kažkada programos kodas būdavo rašomas ant popieriaus, naudojant tik vienetukus ir nuliukus, ir tik tada perkeliamas į skaičiavimo mašiną“, – šypsosi V. Bukšnaitis.
Vėliau pirmakursiai programavimo pagrindų mokėsi naudodami „Pascal“ kalbą, kuri ir buvo sukurta mokymo tikslams. Ši kalba, V. Jusio teigimu, KTU Informatikos fakulteto pirmo kurso studentus padėdavo išmokyti mąstyti algoritmiškai, o tai yra svarbiausias programavimo pagrindas.
„Mokant pirmo kurso studentus didžiausias dėmesys buvo sutelkiamas į algoritmų įsisavinimą ir duomenų struktūras. Tokiam tikslui labiausiai tiko „Pascal“ programavimo kalba. Su šia kalba dirbome apie dešimtmetį“, – sako V. Jusas.
KTU – tarp geriausių pasaulyje
„Pascal“ programavimo kalba atliko savo misiją universitetuose, tačiau pramonėje ji buvo beveik nenaudojama, todėl KTU IF dėstytojai 2000 m. nusprendė pereiti prie tuo metu stipriausios „C++“ programavimo kalbos.
„C++“ yra sudėtinga, apimanti procedūrinę programavimo kalbą C. Todėl, „apsimetant“, kad programuojama „C++“, galima programuoti C kalba, kuri yra gana plačiai naudojama pramonėje“, – aiškina KTU IF profesorius.
Šiuo metu, inicijavus KTU informatikų bendruomenei ir IT įmonėms, programavimo mokymui pirmakursiams yra naudojama dar pažangesnė „Microsoft C#“. Ši kalba skirta objektinio programavimo technologijai įsisavinti, kuri yra viena iš labiausiai naudojamų programų kūrimo technologijų.
Dėstytojai didžiuojasi, kad nuolat programavimo konkursuose dalyvaujantys KTU informatikai pasiekia puikių rezultatų – net yra patekę tarp trisdešimties geriausiųjų universitetų visame pasaulyje. Tai rodo aukštą studijų lygį.
Semestro projektų vadovai – IT profesionalai
V. Jusas džiaugiasi, kad šiemet buvo patobulinta ir dar viena labai svarbi kokybiškų studijų dalis – prieš dešimtmetį įvesta semestrinio projekto praktika. Nuo šiol studentai ketvirtame semestre įgyvendina praktinį projektą, kuriam vadovauja IT įmonių vadovai arba darbuotojai.
„Ir anksčiau studentai turėdavo praktikas, tačiau ne visų specialybių ir jiems buvo keliami kitokie, nei dabar uždaviniai“, – pasakojo profesorius.
Jis pabrėžia, kad šiuo metu KTU IF studijose ypač akcentuojamas dėmesys studentų praktinių įgūdžių įmonėse įgijimui.
Pieštukai ir tušinukai išnyks?
1 Dėstytojų teigimu, mažesni ir didesni pokyčiai IT pasaulyje vyksta nuolat, todėl niekada negalima atsipalaiduoti ir kasmet dėstyti tą pačią medžiagą, reikia nuolat kelti kvalifikaciją.
„Perėjimas prie naujos programavimo kalbos visuomet pareikalauja papildomų pastangų ir laiko. Dėstytojams reikia papildomai mokytis, mūsų anksčiau išleisti vadovėliai ir mokomosios knygos tiesiogiai nebetinka, todėl rengiame naują mokymo medžiagą, įsigyjame naujų vadovėlių“, – sako V. Jusas.
2015 m. rudenį KTU IF, kuris glaudžiai bendradarbiauja su verslu, programavimo dėstytojai dalyvavo IT įmonės „Devbridge Group“ organizuotuose vienos savaitės mokymuose, kuriuose buvo pristatyta metodinė programavimo kalbos „C#“ medžiaga. Ji nuo praėjusių metų yra dėstoma I kurso informatikos studentams.
Baigdami pokalbį, pašnekovų paklausėme, kaip keisis informatikos studijos per ateinančius dešimt metų? „Keisis technologijos ir priemonės, kurias reikės taikyti studijose. Gal visai išnyks rašymo priemonės, tokios, kaip pieštukas, tušinukas? Net ir dabar dalis studentų jų neturi, o ką jau kalbėti apie sąsiuvinį užrašams“, – į ateitį pažvelgė V. Bukšnaitis.