Dalis žmonių mėgsta drauge su bendraminčiais stebėti futbolą ar kitas sporto varžybas gyvai
stadionuose bei sporto arenose, tačiau šiuolaikinės technologijos pateikia daugiau
alternatyvų – jų dėka fanai gali sekti savo sporto dievaičių pasiekimus, būdami praktiškai
bet kur ir bet kokiu jiems patogiu laiku. Kokios šių dienų inovacijos labiausiai keičia sporto
aistruolių įpročius ir kurios juos dar keis ateityje?
Dalis žmonių mėgsta drauge su bendraminčiais stebėti futbolą ar kitas sporto varžybas gyvai stadionuose bei sporto arenose, tačiau šiuolaikinės technologijos pateikia daugiau alternatyvų – jų dėka fanai gali sekti savo sporto dievaičių pasiekimus, būdami praktiškai bet kur ir bet kokiu jiems patogiu laiku. Kokios šių dienų inovacijos labiausiai keičia sporto aistruolių įpročius ir kurios juos dar keis ateityje?
Rungtynės it gyvos
Nuolatinių inovacijų dėka, tobulėjantys televizoriai, o taip pat ir augančios transliacijų galimybės, sporto varžybų stebėjimą žydruosiuose ekranuose gerbėjams daro vis patrauklesnį – kartais net patrauklesnį nei stadione.
„Pirma, įvairių rungtynių stebėjimo įspūdžius sustiprina vis kokybiškesni, aukštą raišką (HD arba 4K) palaikantys, televizorių ekranai, atskleidžiantis smulkiausias detales. Antra, tam daug įtakos daro ir augantis televizijos kanalų, transliuojančių tokiomis raiškomis, skaičius. Išnaudojant šias inovacijas, sporto aistruoliai net ir sėdėdami namuose, gali pasijusti tarsi įvykių centre“, – paaiškina M. Ramanavičius, vadovaujantis „Samsung Electronics Baltics“ buitinės elektronikos padaliniui Lietuvoje.
Beje, pirmoji tiesioginė transliacija 4K raiška, tai yra, aukščiausia šiuo metu paprastiems vartotojams prieinama raiška, taip pat glaudžiai susijusi su sportu. Ji įvyko 2015 metų rugpjūtį, britų „BT Sport“ kanalui 4K formatu gyvai rodant futbolo rungtynes tarp dviejų pagrindinių Londono klubų – „Arsenal“ ir „Chelsea“.
„Fanų zonos“ socialiniuose tinkluose
Skaičiai kalba patys už save: 2015 metais internetu naudojosi 76,3 proc. 16–74 metų lietuvių. Akivaizdu, kad interneto atsiradimas ir paplitimas – visuotinis reiškinys, kuris pakeitė nemažai mūsų įpročių, tarp jų ir tai, kaip sekame mėgstamų sportininkų rezultatus.
Spartaus interneto dėka, žmonės ne tik tiesiogiai stebi sporto varžybas per nešiojamą kompiuterį, planšetę ar mobilųjį telefoną, tačiau ir naudojasi įvairiomis rezultatus bei kitas naujienas pateikiančiomis programėlėmis, dalinasi įspūdžiais ir diskutuoja su kitais socialiniuose tinkluose.
Palaikyti artimą ryšį ir pasidalinti emocijomis juose jau pamėgo ir patys sportininkai. Daugiausiai gerbėjų tinkle „Facebook“ turinčio žmogaus, vieno iš garsiausių futbolininkų, Cristiano Ronaldo, skelbiamas naujienas seka 112 352 254 žmonių.
Transliacijos virtualioje realybėje
Virtualios realybės šalininkai neabejoja, kad ji sporto industrijoje netrukus taip pat užims rimtas pozicijas. Taip teigiama ne šiaip sau, o vertinant sėkmingai įvykdytus projektus. Dar praėjusį rudenį galimybė stebėti futbolo varžybas virtualioje realybėje buvo pasiūlyta portugalams. Mačas tarp didžiausių Portugalijos klubų „Porto“ ir „Benfica“ buvo fiksuojamas 360 laipsnių kampu filmuojančiomis „Samsung Gear 360“ kameromis, o žiūrovai transliaciją matė per „Gear VR” virtualios realybės akinius. Po kelių savaičių tuo pačiu principu buvo transliuojamos ir banglenčių sporto varžybos.
Nors stebėti tokias transliacijas kol kas pasisekė tik nedideliam ratui laimingųjų, šie tvirtino, jog virtuali realybė suteikia unikalios patirties, galbūt net įspūdingesnės, nei žiūrint varžybas gyvai. Kad ir kaip bebūtų, ji ateityje turėtų atverti daugiau galimybių norintiems palaikyti mėgstamus sportininkus, tačiau negalintiems į varžybų vietą atvykti fiziškai.
