Seimas galutinai pritarė naujai Mokslo ir studijų įstatymo redakcijai. Beveik keturis metus trukusios diskusijos pasiekė finišą: įstatymą pasirašyti liko šalies Prezidentei D. Grybauskaitei. Naujos įstatymo nuostatos įsigalios nuo 2017 m. sausio 1 d.
Redakcija numato, kad priėmimo į aukštąsias mokyklas kriterijai bus taikomi tiek valstybės finansuojamose, tiek nefinansuojamose vietose studijuosiantiems absolventams. Norintys studijuoti universitetuose turės peržengti 2 balų, kolegijose – 1,2 balo kartelę. Lietuvos studentų sąjungos prezidento Pauliaus Baltoko teigimu, tokia įstatymo nuostata savaime studijų kokybės nepagerins. „Besiklausant diskusijų ima atrodyti, kad dėl prastos studijų kokybės kalti tik prastai brandos egzaminus išlaikę absolventai. Vis dėlto, priėmus geresnius studentus, studijų kokybė savaime nepagėrės, tiesiog bus lengviau dirbti su gabesniu jaunimu“, – sako P. Baltokas.
Naujojoje įstatymo redakcijoje numatyta, kad universitetai gali vykdyti trejų metų trukmės bakalauro studijas. P. Baltoko teigimu, tokia įstatymo nuostata vertintina prieštaringai. „Viena vertus, studijų procesas visose Europos šalyse trumpėja. Tačiau rengiant įstatymą laikėmės nuomonės, kad Lietuvoje vykdyti trijų metų trukmės universitetines bakalauro studijas rizikinga dėl paplitusios akademinio nesąžiningumo problemos, diplomų pardavinėjimo, bendros studijų kokybės padėties. Savo ruoštu siūlėme įstatyme numatyti studentams galimybę turėti daugiau laisvės patiems rinktis dalykus, kuriuos nori studijuoti, tačiau į mūsų pasiūlymą nebuvo atsižvelgta. Norisi tikėti, kad aukštosios mokyklos savo iniciatyva pradės lanksčiau žiūrėti į studijų procesą ir pateisins studentų lūkesčius“, – teigia P. Baltokas.
Daugiausiai diskusijų kėlęs klausimas – gerai besimokančio piliečio apibrėžimas, išspręstas numatant, kad studentai bus skirstomi į puikų, tipinį ir slenkstinį lygmenis. „Džiugu, kad gerai besimokančio piliečio sąvoka pagaliau apibrėžta ir nuo šiol tai ar studentas mokysis nemokamai ar mokamai lems nebe dešimtoji balo dalis, o jo įgytos kompetencijos. Taip pat sveikintina, jog nuspręsta, kad jei po rotacijos nėra kam užimti valstybės finansuojamos vietos, ji liks pas studentą, jei jis neturi akademinių skolų“, – komentavo P. Baltokas. Šiuo metu Lietuvos studentų sąjunga ir Lietuvos universitetų rektorių konferencija aktyviai diskutuoja apie tai, kaip naujoji sistema turėtų būti diegiama visose aukštosiose mokyklose. Lietuvos studentų sąjungos atstovai džiaugėsi, kad su nauja įstatymo redakcija padidinta ir kompensacijos imtis. Nuo šiol kompensaciją galės gauti iki 10 proc. geriausiai besimokiusių, bet už studijas mokėjusių studentų, skaičiuojant tiek nuo valstybės finansuojamose, tiek nefinansuojamose vietose studijavusių studentų skaičiaus. Iki šiol buvo skaičiuojama tik nuo valstybės finansuojamų studentų skaičiaus.
Nuo šiol skatinamąsias stipendijas galės gauti visi studentai, nepriklausomai nuo studijų finansavimo tipo. „Skatinamųjų stipendijų skirstymas buvo didelė problema. Kai kuriose aukštosiose mokyklose į šias stipendijas galėjo kandidatuoti tik valstybės lėšomis studijuojantys studentai. Manome, kad įstatyme konkrečiai įvardinus, kad į stipendijas gali pretenduoti visi studentai, nepriklausomai nuo finansavimo formos, bus aukštosioms mokykloms neliko vietos interpretacijai, stipendija turi būti skiriama atsižvelgiant į mokymosi, visuomeninės, sportinės ar kultūrinės veiklos pasiekimus, o ne į tai ar studentas moka už savo studijas ar ne“, – sako P. Baltokas.
Kitas svarbus aspektas susijęs su nauja įstatymo redakcija – akademinės atostogos. Lietuvos studentų sąjunga jau kelis metus kėlė problemą, jog skirtingose aukštosiose mokyklose yra daugybė skirtingų studijų stabdymo formų, tad vienose aukštosiose mokyklose studentai gali stabdyti studijas tik pateikę gydytojo pažymą, kitose – parašę prašymą. Naujoji mokslo ir studijų įstatymo redakcija išlygina šią nelygybę, įstatymui įsigaliojus vienerių metų akademines atostogas dėl asmeninių priežasčių galės pasiimti visų aukštųjų mokyklų studentai. Akademinių atostogų metu bus išlaikomas studento statusas, po akademinių atostogų studentai grįš į valstybės finansuojamą vietą, jei joje studijavo prieš tai.
Studentų atstovai džiaugėsi, kad įstatyme skirta dėmesio studentų pildomų kokybės apklausų viešinimui. Nuo šiol aukštosios mokyklos turės kartą per metus pristatyti akademinei bendruomenei vidinių kokybės apklausų rezultatus.
Vis dėlto naujojoje redakcijoje nebuvo praplėstas studento sąvokos apibrėžimas. Lietuvos studentų sąjunga siūlė rezidentus laikytis studentais, tačiau šis pasiūlymas nebuvo priimtas. Taip pat LSS siekė, kad 10 proc. geriausiai kolegijas baigusių ir magistro kvalifikacijos siekiančių absolventų galėtų valstybės lėšomis studijuoti išlyginamosiose ar papildomose studijose, tačiau į šį siūlymą nebuvo atsižvelgta. Neperžiūrėta ir paskolų sistema, kuri reikalauja sisteminių pokyčių.