Keletą sekundžių trunkantys mokėjimai, kurie leis akimirksniu pasidalinti pinigais su kitu asmeniu ir atvers naujų galimybių atsiskaitant turguje, už pristatymą į namus, parduotuvėje bei kitose prekybos vietose.
Keletą sekundžių trunkantys mokėjimai, kurie leis akimirksniu pasidalinti pinigais su kitu asmeniu ir atvers naujų galimybių atsiskaitant turguje, už pristatymą į namus, parduotuvėje bei kitose prekybos vietose.
Momentiniais mokėjimais vadinamą naujovę antradienį surengtoje spaudos konferencijoje pristatė Lietuvos banko (LB) atstovai. Ji turėtų pakeisti šiuo metu bene brangiausiai kainuojančią bankų teikiama skubių pervedimų paslaugą ir yra numatyta parengtame Nacionalinės mokėjimų strategijos projekte.
© DELFI (Š. Mažeikos nuotr.)
„Šalyse, kuriose jau yra momentinių mokėjimų atmaina, jie vartotojui nieko nekainuoja. Greitieji pervedimai nėra momentiniai mokėjimai, tai yra pervedimas iš vienos sąskaitos į kitą ir tai nėra ta patirtis, kurią vartotojas norėtų turėti prekybos vietoje, tai – tiesiog greitesnis kredito pervedimas. Momentinis mokėjimas yra galutinis lėšų atsiskaitymas, kai lėšas turiu, matau ir galiu naudoti už 10 sekundžių visai kitiems poreikiams tenkinti: ar pervesti mamai, ar nusipirkti dar vieną obuolį“, – sakė LB valdybos narys Marius Jurgilas.
LB Finansinio stabilumo departamento Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vyriausiasis ekonomistas Šarūnas Grigas pridūrė, kad šiuo metu skubumas yra laikomas pridėtine verte, kuri bankiniame sektoriuje yra gana stipriai apmokestinta.
„Tai yra viena ir brangiausių paslaugų rinkoje. Įdiegę momentinius mokėjimus, netgi daug geresnę patirtį galėtume pasiūlyti, ko gero, vartotojui praktiškai nemokamai“, – sakė jis.
Laukia įvertinimo
Pristatydamas Nacionalinės mokėjimų strategijos projektą, kuriame apibrėžti mokėjimų rinkos plėtros tikslai iki 2020 metų, M. Jurgilas pasakojo, kad šis dokumentas yra skirtas viešai diskusijai, parengtas ilgo proceso metu ir paremtas panašiais dokumentais užsienio šalyse.
„Šia strategija siekiame spręsti Lietuvai būdingas problemas, pavyzdžiui, tai, kad šalyje dominuoja grynieji atsiskaitymai, todėl dėmesys sutelktas į elektroninius“, – sakė jis.
LB valdybos narys teigė, kad gyventojai po šios strategijos įgyvendinimo mokėjimus galėtų vykdyti greitai ir patogiai, o pažangūs atsiskaitymų būdai padidintų Lietuvos ekonomikos konkurencingumą.
„Tarpusavyje konkuruotų ne keli, bet daugiau nei 40 mokėjimo paslaugų teikėjų, o tai reikštų pigesnius mokėjimus. Be to, įmonių ir vartotojų poreikiai dominuotų, kai sprendžiama dėl mokėjimų ateities“, – aiškino jis.
M. Jurgilas priminė, kad šiuo metu net 90 proc. mokėjimo paslaugų rinkos priklauso 3 žaidėjams, nors Lietuvoje veikia per 40 šias paslaugas teikiančių bendrovių.
Keis infrastruktūrą
Dar viena M. Jurgilo įvardinta problema – brangi mokėjimo kortelių infrastruktūra, kuri, pasak jo, trukdo diegti modernius mokėjimo būdus.
LB ketina investuoti į jos atnaujinimą, tačiau M. Jurgilas antradienį negalėjo pasakyti, kiek tai gali kainuoti.
„Infrastruktūros kaštus parodys rinka, Lietuvos bankas pasirengęs ją pirkti iš dalyvių ir galutinė kaina bus nuspręsta derybų metu“, – sakė jis.
Formuos įpročius
Dar vienas strategijoje numatytas punktas – įpročių atsiskaityti elektroniniu būdu formavimas.
Kaip aiškino Š. Grigas, bus siekiama sudaryti sąlygas mokiniams to išmokti mokyklose, pavyzdžiui, atsiskaitant valgyklose, kitose mokyklos vietose: renkant pinigus į klasės fondą, už ekskursijas ir panašiai.
Konsultacijos dėl Nacionalinės mokėjimų strategijos vyks iki 2016 metų rugsėjo 30 dienos.
„Nė viena iš pasiūlytų iniciatyvų nėra iškalta akmenyje“, – sakė Š. Grigas.
Pasibaigus diskusijoms LB kvies visus rinkos žaidėjus pasirašyti supratimo memorandumą.
