Kitoms šalims garsiai kviečiantis specialistus iš trečiųjų šalių, apie lankstesnį užsieniečių įdarbinimą pagaliau ryžtasi kalbėti ir Lietuva. Antradienį Seimo nariai svarstys įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisų projektą, kuriuo numatoma palengvinti kvalifikuotų užsienio specialistų įdarbinimą. Parlamentarų rankose atsidurs dar vienas šalies konkurencingumą nulemsiantis klausimas – ar trūkstamas IT specialistų vietas skaičiuojant tūkstančiais, Lietuva išnaudos galimybę bent dalį jų užpildyti specialistais iš trečiųjų šalių.
 Paulius Vertelka, asociacijos INFOBALT vykdomasis direktorius |
|---|
Kitoms šalims garsiai kviečiantis specialistus iš trečiųjų šalių, apie lankstesnį užsieniečių įdarbinimą pagaliau ryžtasi kalbėti ir Lietuva. Antradienį Seimo nariai svarstys įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisų projektą, kuriuo numatoma palengvinti kvalifikuotų užsienio specialistų įdarbinimą. Parlamentarų rankose atsidurs dar vienas šalies konkurencingumą nulemsiantis klausimas – ar trūkstamas IT specialistų vietas skaičiuojant tūkstančiais, Lietuva išnaudos galimybę bent dalį jų užpildyti specialistais iš trečiųjų šalių.
Įdarbintų tūkstančius IT specialistų
Kvalifikuotos darbo jėgos stygius pastaruoju metu labiausiai jaučiamas informacinių ir ryšių technologijų sektoriuje – prognozuojama, kad iki 2020 m. Lietuvoje trūks 10 tūkst. IT specialistų. Akivaizdu, kad esame pajėgūs įdarbinti daugiau specialistų nei turime, todėl Užsieniečių teisinės padėties įstatymo projektu siūlomos naujovės galėtų būti išeitis iš susiklosčiusios situacijos.
Norint įdarbinti aukštos kvalifikacijos specialistą iš trečiųjų šalių, iki šiol jo kvalifikaciją turėjo liudyti aukštojo mokslo diplomas arba ne mažesnė nei 5 metų profesinė patirtis, nors nebuvo aišku, kuri institucija yra atsakinga už patirties vertinimą. Atsižvelgiant į tai, kad IT sektoriuje daugiau nei 40 proc. specialistų neturi aukštojo mokslo diplomo, didelis pasiekimas yra įstatymo pataisose numatyta galimybė įdarbinti 5 metų profesinę patirtį turinčius užsieniečius ir įvardintos už šios patirties vertinimą atsakingos institucijos.
Įstatymo pataisomis taip pat siūloma nuleisti atlyginimo užsienio specialistams kartelę iki 1,5 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Be to, įstatymo pataisos numato reikalingiausių profesijų sąrašo sudarymą, kuriame esančių profesijų atstovams nebus taikomas Lietuvos darbo biržos darbo rinkos poreikių testas. Dėl to ženkliai sutrumpėtų leidimų laikinai gyventi ir dirbti išdavimo procesas trūkstamiems specialistams iš trečiųjų šalių.
Žalia šviesa užsienio startuoliams
Vienu didžiausių šių įstatymo pataisų laimėjimu būtų galima įvardinti sukurtą teisinį pagrindą gauti startuolio vizą, skirtą jauniems, tačiau inovatyviems ir itin perspektyviems užsienio verslininkams. Šiuo metu galiojančios procedūros startuoliams nesuteikia galimybių įgyti leidimų laikinai gyventi šalyje. Įstatymo pataisomis numatoma sukurti atskirą procedūrą išduoti startuoliams tokius leidimus ir užtikrinti paprastesnę integraciją į šalies verslą.
Galimybė jauniems užsienio verslams lengviau įsitvirtinti Lietuvoje leistų į šalį privilioti ir daugiau technologinių startuolių. Jų kuriamos paslaugos ir produktai yra šiandieninės ekonomikos varomoji jėga – technologiniai startuoliai savo inovacijomis bene sparčiausiai keičia rinką. VšĮ „Versli Lietuva“ vertinimu, pritraukus apie 50 užsienio startuolių, į šalies biudžetą jie įneštų apie 20 mln. Eur per metus. Tad šie pokyčiai gali ženkliai prisidėti tiek prie IRT sektoriaus, tiek prie visos Lietuvos ekonomikos augimo.
Pritrauktų ir studentų iš trečiųjų šalių
Įgyvendinus įstatymo pataisas atsivertų galimybė į Lietuvą privilioti ne tik IT specialistų ar startuolių, bet ir čia studijuoti norinčių asmenų iš trečiųjų šalių. Kasmet mažėjant stojančiųjų į aukštąsias mokyklas skaičiui Lietuvoje, trūkstamus specialistus būtų galima parengti šalies universitetuose.
Šiuo metu norint įdarbinti studijas Lietuvoje baigusį užsienietį, tiek studentui, tiek darbdaviui tenka didelė administracinė našta. Įstatymo projektu numatoma sudaryti galimybes lengviau įdarbinti užsienio studentus ir užsieniečius, baigusius studijas Lietuvoje. Šalyje studijuojantiems užsieniečiams būtų suteikiama galimybė nuo pat studijų pradžios dirbti iki 20 val. per savaitę.
Studentams iš trečiųjų šalių tai būtų didelis postūmis rinktis studijas Lietuvoje ir galimybė dar sėkmingiau įsilieti į šalies darbo rinką. Šie pokyčiai leistų tikėtis, kad užsieniečiai Lietuvoje rinksis ir IT pakraipos studijas, o tai Lietuvos IRT sektoriui suteiktų galimybę užpildyti taip trūkstamų kvalifikuotų IT specialistų darbo vietas.
