Buvę ar esami kandidatai į Jungtinių Amerikos valstijų (JAV) prezidentus priešinasi laisvų mainų principui ir tvirtina, kad „Apple“ turėtų gaminti telefonus JAV. Kaip tai gali atrodyti? Kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas tvirtina, kad jei jis taps prezidentu, tai privers bendrovę „Apple“ gaminti kompiuterius ir telefonus ne Kinijoje, o Amerikoje. 
Buvę ar esami kandidatai į Jungtinių Amerikos valstijų (JAV) prezidentus priešinasi laisvų mainų principui ir tvirtina, kad „Apple“ turėtų gaminti telefonus JAV. Kaip tai gali atrodyti?
Kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas tvirtina, kad jei jis taps prezidentu, tai privers bendrovę „Apple“ gaminti kompiuterius ir telefonus ne Kinijoje, o Amerikoje. Jau pasitraukęs iš rinkimų Bernie'is Sandersas taip pat pakvietė „Apple“ bent kelis prietaisus gaminti Jungtinėse Valstijose – ne Kinijoje.
Tiesą sakant, nė vienas kandidatas negalėtų priversti „Apple“ tai padaryti, tvirtina technologyreview.com. Kaip kartą buvęs „Apple“ vadovas Steve'as Jobsas yra sakęs dabartiniam JAV prezidentui Barackui Obamai, „Apple“ negamina telefonų Jobso gimtojoje šalyje tikrai ne dėl to, kad Kinijos darbo jėga daug pigesnė. Jis tvirtino, kad šios šalies darbuotojai yra gerai išsilavinę, kad gamyklos yra gana lanksčios, o dalių tiekėjai gali prisitaikyti prie skirtumų greičiau nei jų konkurentai Amerikoje.
Tačiau kas nutiktų, jei „Apple“ įtikintų kinų kompanijas atidaryti gamyklas Jungtinėse Valstijose ar padarytų tai pati? Ar tai veiktų? Ar „Apple“ galėtų pelningai gaminti telefonus „iPhone“ JAV, kaip čia gaminami kai kurie aukštos klasės „Mac“ kompiuteriai?
Pirmasis scenarijus
Šiandien „Apple“ rangovai surenka „iPhone“ septyniose gamyklose. Šešios jų yra Kinijoje ir viena Brazilijoje. Jei telefonai būtų konstruojami JAV, o „Apple“ prietaisų sudedamąsias dalis ir toliau gamintų visame pasaulyje, kaip tai pakeistų telefonų kainą?
Remiantis rinkos analitikais IHS, „iPhone 6s Plus“, kuris JAV parduodamas už 749 dolerius (apie 670 eurų), savikaina yra apie 230 dolerių (apie 200 eurų). „iPhone SE“ – naujasis „Apple“ modelis – JAV parduodamas už 399 dolerius (apie 360 eurų), o jo komponentų vertė – 156 doleriai (140 eurų).
Surinkti šiuos komponentus į „iPhone“, remiantis skirtingų analitikų vertinimais, kainuoja nuo 4 iki 10 dolerių (3,5–8,90 eurų).
Sirakūzų universiteto Informacijos studijų mokyklos profesorius Jasonas Dedrickas tvirtina, kad jei „Apple“ šį darbą atliktų JAV, tai vieno prietaiso kaina išaugtų 30–40 dolerių (27–36 eurų). Tokį kainos augimą ekspertas prognozuoja dalinai dėl brangesnės JAV darbo jėgos, įtakos turėtų ir papildomos transportavimo ir logistikos išlaidos, nes gabentis į JAV reikėtų ir dalis – ne tik pabaigtą produktą.
Tai reiškia, kad galutinė „iPhone 6S“ kaina augtų apie 5 proc.
Kokią naudą iš to gautų JAV? „Apple“ sako, kad jos tiekėjų kompanijose dirba apie 1,6 mln. darbuotojų, tačiau „Apple“ telefonus konstruoja tik nedidelė dalis jų. Net jei „Foxconn“ ar kitas gamintojas būtų įtikintas perkelti dalį savo veiklos į JAV, pokytis nebūtų labai didelis, priešingai nei teigė Donaldas Trumpas ar Bernis Sandersas.
Antrasis scenarijus
O kas, jei telefonų komponentai būtų gaminami JAV?
Maždaug pusė – 346 – iš 766 „Apple“ tiekėjų, gaminančių „iPhone“, „iPad“ ir „Mac“ dalis, yra įsikūrę Kinijoje. Japonijoje „Apple“ turi 126 partnerius, JAV – 69, Taivane – 41.
„iPhone“ priekinį kietąjį stiklą „Gorilla Glass“ gamina „Corning“. Kompanijos padaliniai įkurti Kentukyje (JAV), Pietų Korėjoje, Japonijoje ir Taivane. Lietimui jautrus ekranas, pagamintas iš šio stiklo ir mikroschemos po juo, yra vienas brangiausių telefono komponentų. „iPhone SE“ modelyje jo kaina siekia apie 20 dolerių (18 eurų). Kitas brangus komponentas yra telefono procesorius. „SE“ ir „6s“ modelių mikroschemas yra sukūrusi pati „Apple“, tačiau pagal užsakymą jos gaminamos „Samsung“ ir „TSMC“ – Taivano bendrovės. Bevielio ryšio „SE“ modemas, sukurtas „Qualcomm“, kainuoja apie 15 dolerių (13 eurų). NAND ir DRAM atmintis prideda dar po 15 dolerių, energijos valdymo sistemos mikroschemos kaina – 6,5 dolerio (5,7 eur.), radijo ryšio stiprintuvai ir siųstuvai prideda dar 15 dolerių.
Daugelis mikroschemų yra pagamintos pagal sutartis, taigi labai sunku atsekti, kurioje pasaulio šalyje jos buvo išties pagamintos. Tarkime, „GlobalFoundries“ gamina „Qualcomm“ mikroschemas Vokietijoje, Singapūre, Niujorke ir Vermonte.
Masačusetso technologijų instituto elektronikos inžinierius profesorius Duane'as Boningas, kuris specializuojasi puslaidininkių gamybos pramonėje, tvirtino, kad didelio skirtumo, kurioje šalyje kurti ir gaminti mikroschemas, nėra: darbo jėga kainuoja mažai, palyginti su mikroschemoms gaminti reikalingais komponentais, medžiagomis ir įranga.
Kritinių medžiagų instituto direktorius Alexas Kingas sakė, kad puslaidininkių laboratorijas ir gamyklas reikia atnaujinti kas keletą metų dėl sparčiai senstančių technologijų. Dėl to nauji fabrikai, pasenus senai įrangai, galimi statyti bet kurioje šalyje – kad ir JAV. Be to, laboratorijoms ir gamykloms reikalinga technika didžiąja dalimi kuriama JAV.
Ar būtų galima įgyvendinti šį scenarijų ir dalis „iPhone“ pagaminti JAV?
Remiantis ekspertų vertinimais, toks sprendimas būtų nekonkurencingas, nes JAV naujai sukurti fabrikai ir gamyklos tai darytų labai mažomis apimtimis, užleisdamos vietą milžiniškiems Azijos gamintojams. Saugu būtų tvirtinti, kad „iPhone“ kaina išaugtų 100 dolerių, jei medžiagos, reikalingos dalims pagaminti, būtų superkamos iš įvairių pasaulio tiekėjų.
Trečiasis scenarijus
Norint galutinai suvokti mainus technologijų rinkoje, reikėtų apsvarstyti ir dar vieną scenarijų: o kas jei „Apple“ norėtų pagaminti „iPhone“ vien tik aš amerikietiškų atomų, t. y. nebendrautų su kitomis valstybėmis, bandydama gauti telefono gamybai reikalingų medžiagų?
Remiantis Ames laboratorijos eksperto A. Kingo nuomone, į „iPhone“ sudėtį įeina 75 cheminiai elementai. Tai yra maždaug du trečdaliai visos periodinės cheminių elementų lentelės.
Tačiau „iPhone“ išorė pagaminta iš medžiagos, kurios komerciniais tikslais nusipirkti JAV neįmanoma. Aliuminis išgaunamas iš boksito, kurio tarp naudingų iškasenų JAV nėra.
Cheminiai elementai, žinomi kaip retieji elementai (nors jie visai ne reti, juos tik sunkiau išgauti), pirmiausia atkeliauja iš Kinijos. Neodimis, reikalingas gaminti variklio, verčiančio vibruoti telefoną, magnetams, bei garso sistemos dalims. Lantanas yra fotoaparato sudedamoji dalis. Hafnis – tikrai retesnis nei kiti – naudojamas gaminti tranzistoriams.
Kitaip tariant, nėra nė vieno technologijų produkto, kuris gali būti pagamintas ir surinktas vienoje šalyje, rašo knygos apie retuosius elementus autorius Davidas Abrahamas. Ir nors „iPhone“ yra Amerikos kūrybingumo simbolis, jo gamybos procesas liudija apie neišvengiamas pasaulinės ekonomikos realijas.
