Tyrimai rodo, kad įsimename tik 20 proc. to, kas pasakyta paskaitoje, ir net 70 proc. to, ką išmokstame darydami. „Tokios paskaitos, kurių metu studentas įtraukiamas į paskaitos procesą, kai jam suteikiama atsakomybė už įgytas žinias, ne tik palengvina dėstytojo darbą, bet ir yra labiau vertinamos pačių studentų“, – sako Asta Daunorienė, Kauno technologijos universiteto (KTU) dėstytojų akademinių kompetencijų centro „EDU_Lab“ vadovė.
Pasak jos, studentai, vos tik „paragavę“ naujų mokymosi būdų, tradicinių paskaitų nebenori. „Jei tik dėstytojas ilgiau užsišneka, jie pradeda nuobodžiauti ir atvirai sako – šiandien buvo ne taip įdomu“, – šypsosi centro vadovė, kuri taip pat yra ir KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto dėstytoja. Plačiai paplitusi nuomonė, jog šiandien universiteto auditorijose sėdinti karta iš esmės skiriasi savo požiūriu į išsilavinimą ir karjerą. Pavyzdžiui, tyrimai rodo, jog šiandien besimokantys asmenys iki savo 38 gimtadienio bus pakeitę 10–14 darbų. Na, o 65 proc. darželinukų dirbs pagal profesijas, kurios dar neegzistuoja. A. Daunorienės teigimu, kartų skirtingas požiūris į mokymąsi – taip pat ne mitas, o faktas: „Skiriasi ne tik gebėjimas naudoti informacines technologijas, tačiau ir mentalitetas, žinių įsisavinimo greitis. Dėl to ir reikia koreguoti bei tobulinti studijų procesą“.
Net iki 300 proc. efektyvesnis mokymasis
Remiantis tyrimais, interaktyvūs mokymai 30 proc. efektyvesni už tradicinius, o patyriminio mokymo būdo pasitelkimas padidina mokymosi efektyvumą net iki 300 proc.
„Studijų kokybė – tai tikslas, kurio siekia visos aukštosios mokyklos. Tačiau, nors dėstytojų mokymo padaliniai veikia daugelyje kitų aukštųjų mokyklų, Lietuvoje sistemiškai ir taikant šiuolaikiškus didaktikos metodus dėstytojus ugdo, konsultuoja, teikia paramą bei telkia bendruomenę tik KTU“, – teigia KTU Studijų kokybės ir plėtros departamento vadovė Jurgita Vizgirdaitė.
Pasak jos, KTU „EDU_Lab“ išskirtinis ne tik tuo, kad dėstytojai rengiami nuosekliai, pagal tam tikrą sistemą – vyksta baziniai, giluminiai, studijų programų konstravimo mokymai, mokymai dėstantiesiems anglų kalba, individualios konsultacijos – bet ir vykdomų mokymų pobūdžiu.
„Kartais būna, kad dėstytojai, atėję į studijų programų konstravimo mokymus, tikisi tradicinės paskaitos, kurioje bus paaiškinta, kaip sudaryti lenteles, tačiau jiems būna pasiūlyta sudėlioti koliažą pagal kūrybinio mąstymo „Design thinking“ metodą. Netradiciniu būdu atskleidęs atsakymus sau, dėstytojas išmoksta neįprastais būdais pasiekti ir studentų rezultatų“, – sako J. Vizgirdaitė.
Išsilavinimas – tai ne tik dalyko išmanymas
2014 m. atliktas MOSTA tyrimas parodė, kad Lietuvos darbdavių nuomone, studijas baigusieji labiausiai stokoja gebėjimų priimti sprendimus (84 proc.), analitinių įgūdžių (77 proc.) ir kūrybiškumo (59 proc.). Šios vadinamosios bendrosios kompetencijos – ateities darbuotojo sėkmės formulė. „Metodai, kuriuos „EDU_Lab“ mokymų metu dėstytojai išmoksta taikyti paskaitoje – kūrybinio mąstymo, probleminio mokymosi, atvejų analizės – ne tik įtraukia studentus, sudomina juos dėstomu dalyku, tačiau ir padeda ugdyti jų bendrąsias kompetencijas. Studentai, be specialybės žinių, išmoksta ir taikyti kūrybinius sprendimus, ir nestandartiškai mąstyti, ir dirbti komandoje, ir remtis savo patirtimi, sprendžiant praktines problemas“, – pasakoja „EDU_Lab“ vadovė A. Daunorienė.
Mokymus dėstytojams KTU „EDU_Lab“ siūlo nuo 2015 m. rugsėjo. Mokymo, mokymosi ir dėstymo meno laboratorijos tikslas – kad per trejus metus visi universiteto dėstytojai išklausytų bazinius didaktikos mokymus. Šiandien jau pravesti 8 bazinių didaktikos mokymų ciklai; juos išklausiusieji dėstytojai mokymus įvertino 4,5 (iš 5).
Naudinga ne tik jauniems dėstytojams
Dėstytojų akademinių kompetencijų tobulinimo procesas KTU pradėtas įgyvendinti daugiau kaip prieš pusantrų metų. Ši idėja kilo studijų prorektorei Jurgitai Šiugždinienei. Mokymo, mokymosi ir dėstymo meno laboratorija „EDU_Lab“ organizuoja mokymus, kuriais siekiama, kad šiuolaikinės didaktikos kompetencijos būtų pasiekiamos kiekvienam dėstytojui.
„Jaunas, tik ką pradėjęs universitete dirbti dėstytojas, turi būti supažindintas su studijų organizavimo procesu, efektyviais ir įtraukiančiais studentą į mokymosi procesą didaktikos metodais. Didaktika tampa svarbus veiklos elementas, ne tik jauniems, bet ir vyresniems, seniai šį darbą dirbantiems dėstytojams“, – teigia A. Daunorienė.
Išklausius mokymus praplečiamas dėstytojų turimas dėstymo metodų arsenalas, kyla jo pasitikėjimas savimi (pavyzdžiui, dėstant anglų kalba užsienio studentams), užsiėmimai ir paskaitos tampa įdomesni ir labiau įtraukiantys. Scenarijų kūrimas, vaidmenų žaidimas, atviros mokymosi erdvės, grįžtamojo ryšio ir klausymo technikos – tai būdai, kurie dėstytojui leidžia iš naujo įvertinti savo žinių bagažą ir jį efektyviai pritaikyti keičiant dėstymo metodus.
Mokymų vadovai – profesionalūs, atstovaujantys skirtingas sritis
A. Daunorienė džiaugiasi kompetentinga, skirtingas studijų sritis atstovaujančių bei bendram tikslui – suteikti studentui kokybišką išsilavinimą – susibūrusių dėstytojų komanda. „EDU_Lab“ komandą sudaro skirtingų KTU fakultetų atstovai – Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų, Ekonomikos ir verslo ir Informatikos. Tai suteikia galimybę dėstytojams ne tik dirbti tarpsritinėje komandoje, bet ir mokytis vieniems iš kitų, dalintis skirtingomis mokymo bei studentų motyvavimo patirtimis.
„EDU_Lab“ komanda, atstovaudama skirtingas studijų kryptis ir ypatingą dėmesį skirdama didaktikos kompetencijų stiprinimui, mokymų metu kuria pridėtinę vertę visiems universiteto dėstytojams. Pasitelkdami praktinę patirtį, „EDU_Lab“ komandos nariai pateikia pavyzdžius kaip didaktikos elementai gali būti taikomi konkrečiose studijų kryptyse“, – sako A. Daunorienė.
Universitete įrengtos išskirtinės auditorijos
Individualus dėmesys dėstytojui – KTU „EDU_Lab“ išskirtinumas. Užsirašęs į mokymus dėstytojas apsilanko individualioje konsultacijoje, kurioje su mokymus vedančiu lektoriumi gali aptarti iššūkius, tikslus, kurių norėtų pasiekti. Praėjus mokymus, vyksta paskaitos stebėjimas, po kurio pateikiamas konstruktyvus grįžtamasis ryšys. Pasak A. Daunorienės, svarbu tai, jog dėstytojai ne kritikuojami, o nurodomos galimos augimo, tobulėjimo kryptys.
Kita svarbi „EDU_Lab“ veiklos kryptis – tai dėstytojų „kavinės“, tai yra neformalūs susitikimai, kur dėstytojai ne tik dalinasi patirtimi, bet ir aptaria bendros veiklos galimybes. Dėstytojų „kavinės“ vyksta kaskart kitoje erdvėje – keliaujant po fakultetus ir susipažįstant su universitete įrengtomis inovatyviomis dėstymo erdvėmis. Tokiomis, kaip, pavyzdžiui, idealiai „Design thinking“ metodikai pritaikyta auditorija KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete.
„Įvairūs tyrimai bei praktinė patirtis rodo, jog geras mikroklimatas organizacijoje padeda jos žmonėms siekti geresnių rezultatų“, – teigia „EDU_Lab“ vadovė A. Daunorienė, pridurdama, jog dėstytojų „kavinės“, neformalūs susitikimai buria dėstytojų bendruomenę.
Studentų įvertinimas – pats svarbiausias
„Ne tik dėstytojas turi džiaugtis tuo, kad jam gerai sekasi dėstyti, bet ir studentai turi būti patenkinti tuo, kaip dėstytojas atlieka savo darbą. Tam, kad būtų laimingos abi pusės, turi būti pasiekti abipusiai tikslai“, – sako virtualaus mokymosi ekspertas informatikas Ramūnas Kubiliūnas.
Pasak jo, praktika rodo, jog interaktyvūs mokymosi metodai, tokie kaip KTU „EDU_Lab“ mokymuose pristatomi virtualaus mokymosi metodai, gerina ir mokymosi kokybę, ir efektyvumą. Besiruošdami mokymams, KTU „EDU_Lab“ dėstytojai išklausė mokymų kursą, kurį vedė didaktikos specialistai iš Leideno universiteto Edukologijos magistrantūros mokyklos (Olandija), „Kaospilot“ verslo ir dizaino mokyklos (Danija), „Team Academy“ (Suomija), „Education Innovation LAB“. KTU „EDU_Lab“ komandos narių teigimu, dirbti tapo daug lengviau. Pasak dėstytojų, pasikeitė jų požiūris ir į mokymo proceso organizavimą, ir į paskaitos laiko planavimą, pasikeitė ir paskaitos tikslams pasiekti taikomų metodų spektras. Pokyčius teigiamai įvertino ir studentai.
„KTU vyksta apvaliųjų stalų diskusijos, kuriose studentai išsako savo nuomonę apie studijų modulius. Pastebėjome, jog vis daugiau modulių įvertinami ypač teigiamai. Kai studentai sako, kad dėstytojas ne tik yra savo srities profesionalas, bet ir puikiai žino, kaip žinias perteikti, mums tai – pats geriausias įvertinimas“, – sako A. Daunorienė, KTU „EDU_Lab“ vadovė.
Mokymai – ne tik KTU dėstytojams
Nuo birželio KTU „EDU_Lab“ į mokymus pakvies ir išorės organizacijas. Mokymus tarptautinėje komandoje praėjusios A. Daunorienės teigimu, kuo įvairesnė grupė, tuo daugiau galimybių pažvelgti į situaciją „iš šalies“, atrasti originalių sprendimų.
„Kai į vieną grupę susirenka kelių sričių atstovai, galima pasiekti išskirtinių rezultatų. Jeigu apie studijų programas diskutuosime grupėje, kurią sudaro įvairių sričių ir įvairių aukštųjų mokyklų atstovai, aukštojo mokslo kokybę sustiprinti bus daug lengviau“, – sako A. Daunorienė.
KTU „EDU_Lab“ siūlomų mokymų pakete Lietuvos aukštosioms mokykloms bei mokymus organizuojančioms įmonėms – baziniai didaktikos kompetencijų tobulinimo, dalyko dėstymas užsienio (anglų) kalba, virtualaus (e.) mokymosi priemonės ir metodai bei studijų programos konstravimo mokymai.
Nuo rudens „EDU_Lab“ komanda kvies gilinti žinias praktiniuose mokymuose: problemomis grįstas mokymas, dizainu grįstas mokymas, atvejo studijomis grįstas mokymas bei patyriminis mokymasis. KTU „EDU_Lab“ vadovė primena, kad aukšta studijų kokybė – visų Lietuvos aukštųjų mokyklų prioritetas, apie kurį garsiai kalba ne tik studentai, dėstytojai, bet ir šalies Prezidentė.