Bauginanti ateitis visai šalia – jau dabar interneto kompanijos turi atsiprašinėti už savo sistemų akibrokštus. Pavyzdžiui, šių metų kovo mėnesį „Microsoft“ dirbtinis intelektas Tay pribloškė „Twitter“ naudotojus savo rasistiniais pasisakymais, kurių išmoko vos per parą.
Dirbtinio intelekto vystymas – viena iš įdomiausių, tačiau tuo pačiu ir labiausiai gąsdinančių šiuolaikinio gyvenimo temų. Svajojame apie aukšto intelekto mašinas, tačiau filmus kuriame tokius, kur pagrindinis neigiamas veikėjas – ištrūkęs iš žmogaus kontrolės kompiuteris (prisiminkime „Terminator“, „Resident Evil“, „Oblivion“ ir kiti).
Bauginanti ateitis visai šalia – jau dabar interneto kompanijos turi atsiprašinėti už savo sistemų akibrokštus. Pavyzdžiui, šių metų kovo mėnesį „Microsoft“ dirbtinis intelektas Tay pribloškė „Twitter“ naudotojus savo rasistiniais pasisakymais, kurių išmoko vos per parą. Ir tai tik pradžia. „Wired“ išspausdino straipsnį, kuriame nagrinėjama, kokios bus dirbtinio intelekto tobulėjimo pasekmės ir ko mums laukti iš naujų santykių tarp žmogaus ir kompiuterio.
Griežtai apibrėžtas programavimas traukiasi
©V. Povilaitis
Skirtingais laikais žmonijos supratimas apie visatos sandarą skyrėsi. Pramonės amžiuje, tarkime, ji buvo įsivaizduojama kaip sudėtingas stūmoklinis mechanizmas, dabar – kaip kompiuteris. Jis mus supa, ir mūsų prietaisai žino viską apie mus, mūsų veiksmus ir netgi emocijas. Užprogramuotu kompiuteriu ėmėme ne tik savo organizmą, bet ir psichiką – šiuolaikinės knygos ir psichologijos paskaitos siūlo teisingai „programuoti“savo emocijas ir tuo pačiu – gyvenimą. Ką jau bekalbėti apie biologiją. „Imame suprasti, kad visos gyvos ląstelės planetoje yra mašinos, kurias valdo DNR programa“, – Craigą Vernterį cituoja „Wired“. 2010 metais jis, drauge su mokslininkų komanda sugebėjo atlikti bakterijos Mycoplasma mycoides chromosomų sintezę – tai buvo sėkmingas bandymas sukurti dirbtinį genomą, iš kurio kada nors galėsime kurti ir visą organizmą. Atrodo, pasaulį valdo programavimas.
Netgi pačią programuotojo profesiją visuomenė suvokia kaip kažką stabilaus ir ką galima iki galo išmokti ir suprasti. Tuo tarpu dabar ji ima keistis iš esmės – joje atsiranda dalis netikėtumo, neapibrėžtumo. Anksčiau programuotojai buvo nelyginant kompiuterinio pasaulio dievai, nustatantys taisykles ir apibrėžiantys raidą, dabar gi jie labiau primena tėvus, rašo „Wired“. Visai tai lemia aplinkybė, kad dirbtinis intelektas gali savarankiškai mokytis. Naujajai programuotojų kartai nebereikės kuo smulkiausiai rašyti nurodymų savo kuriamoms mašinoms, jiems jas reikės apmokyti. Leidinys pateikia tokį pavyzdį: dabar, norint dirbtinį neuroninį tinklą išmokyti paveikslėlyje atpažinti katę, rodysime jam daugybę paveikslėlių, kuriame pavaizduotos katės, o ne programuosime jį atpažinti ūsus, ausis ir uodegą.
Tik bėda, kad nors programuotojai ir moko dirbtinį intelektą, jie negali sukontroliuoti, kokias išvadas padarys kompiuteris iš gautos „treniruotės“. Todėl rezultatas žmogui gali būti netikėtas. Taip žlugo tyrėjų viltys, kad žmogus sukurs pakankamai apgalvotą loginio mąstymo sistemą kompiuteriui, kuria šis neprieštaraudamas vadovausis. Dabar gi programuotojai ėmė jaudintis, kad jų įgūdžius iš darbo rinkos išstums patys kompiuteriai.
Iš tiesų pavojaus varpais skambinti neverta, rašo leidinys. Visų pirma, tradicinio programavimo mums dar ilgai reikės. Antra, specialistai neišnyks, jie tiesiog privalės pereiti prie mašinų mokymo procesų kūrimo. Dabar, kaip pasakoja leidinys, tai moka daryti labai mažai žmonių. „Tai primena meną – gebėti sulipdyti iš šių sistemų tai, kas geriausia“, – mano Demis Hassabis, dirbtinį intelektą tyrinėjančios „Google DeepMind“ kompanijos vadovas.
Visa tai jokiu būdu nereiškia, kad žmogus negalės kontroliuoti protingų kompiuterių. Mums teks grįžti prie pamiršto biheviorizmo (pamenate eksperimentą su Pavlovo šunimi?) – būtent jo principai turi padėti mums sukurti teisingus dirbtino intelekto treniravimo algoritmus. Tai ir bus viena iš svarbiausių programuotojų užduočių.
Kaip mano dirbtinį intelektą tyrinėjantis Sebastianas Thrunas, sukūręs save vairuojantį „Google“ automobilį, nauji žmogaus santykiai su kompiuteriu mūsų gyvenimą tik pagerins. Jis pateikė palyginimą, kad nors daugelis HTML naudoti ir nemoka, tačiau šiuolaikinėmis technologijomis vis vien galima kurti nuosavas interneto svetaines. Dauguma žmonių negebės programuoti dirbtinį intelektą ir robotus, bet galės patys juos išmokyti, panašiai, kaip šeimininkai treniruoja savo šunis.
