Lietuvoje naujų bylų dėl nelicencijuotos programinės įrangos naudojimo pastaruoju metu
fiksuojama vis daugiau. Kaip rodo programinės įrangos kūrėjus vienijančio „BSA l The Software
Alliance“ (BSA) atstovų duomenys, vien per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos teisėsaugos
institucijos pradėjo 7 naujas bylas dėl nelicencijuotos BSA narių programinės įrangos naudojimo
bendrovių veikloje, kai per visus praėjusius metais toks bylų skaičius siekė 13. 
Lietuvoje naujų bylų dėl nelicencijuotos programinės įrangos naudojimo pastaruoju metu fiksuojama vis daugiau. Kaip rodo programinės įrangos kūrėjus vienijančio „BSA l The Software Alliance“ (BSA) atstovų duomenys, vien per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos teisėsaugos institucijos pradėjo 7 naujas bylas dėl nelicencijuotos BSA narių programinės įrangos naudojimo bendrovių veikloje, kai per visus praėjusius metais toks bylų skaičius siekė 13. Dažniausiai į teisėsaugos akiratį pakliūna kūrybos ir projektavimo srityse veikiančios bendrovės.
Pernai, palyginti su 2014 m., vidutinė žala dėl nelicencijuotos programinės įrangos naudojimo išaugo beveik 3 kartus. Manoma, kad ši tendencija išliks ir šiais metais. Pastarasis BSA tyrimas atskleidė, kad 51 proc. Lietuvos kompiuteriuose įdiegtos programinės įrangos yra netinkamai licencijuota. Tai 2 proc. punktais mažiau nei 2013 metais.
„Nors 2015 m. teisėsaugos institucijos užfiksavo mažiau BSA narių autorių teisių pažeidimų nei per kelis pastaruosius metus, vidutinė žala BSA narėms išaugo beveik 3 kartus, lyginant su 2014 metais“, – teigia BSA Lietuvoje atstovaujančios advokatų profesinės bendrijos „Novus intellectus“ teisininkė Ernesta Seiliūtė.
Pasak jos, vertinant 2015 m. duomenis, pastebima, kad nereta Lietuvos bendrovė linkusi taupyti specializuotai programinei įrangai, o pagrindiniu motyvu naudoti licencijuotą programinę įrangą laiko teisines rizikas: „Pastebime, kad Lietuvos įmonės kur kas labiau baiminasi pakliūti į teisėsaugos akiratį, nei susidurti su kibernetinėmis grėsmėmis naudodami nelicencijuotas programas. Moksliniai tyrimai rodo, kad dažnai nelicencijuota programinė įranga būna apkrėsta kenkėjiškomis programomis, todėl nelicencijuotų programų naudojimas gali iš pagrindų pakenkti visai bendrovės veiklai kur kas labiau nei teisinės atsakomybės taikymas įmonės vadovams ir pačiai įmonei.“
Pastaruosius keletą metų dažniausiai nelicencijuotos programinės įrangos naudojimo atvejų fiksuota bendrovėse, kurių veikla susijusi su kūryba, projektavimu ir kurioms reikia specializuotos programinės įrangos: architektūros, pastatų statybos, nekilnojamojo turto, rinkodaros ir dizaino paslaugas teikiančiose įmonėse. Lietuvoje praėjusiais metais šios bendrovės, kartu su geodezijos ir žemėtvarkos bendrovėmis, iš viso BSA narėms sumokėjo 108 tūkst. eurų žalos kompensacijų už nelicencijuotos programinės įrangos naudojimą. Lyginant su 2012 m. duomenimis, žalos kompensacijų dydis išaugo dvigubai ir kasmet didėja apie 10 procentų.
Kaip teigia „Microsoft Lietuva“ vadovas Ainis Kavaliauskas, įmonės, naudodamos nelicencijuotą programinę įrangą, susiduria su kaip niekad dideliu skaičiumi grėsmių: „Vengimas įsigyti programinę įrangą kelia ne tik juridines, technologines grėsmes, o ir viso verslo tęstinumo klausimą. Technologinių pavojų ir įvairių kenkėjiškų sprendimų tik daugėja, o nelicencijuota programinė įranga tampa pagrindiniu jų platinimo kanalu. Išsipildžius nepalankiems scenarijams, bendrovės saugomi duomenys apie savo veiklą, klientus ir partnerius patenka į netinkamas rankas, kurios gali padaryti labai didelę žalą. Kitaip tariant, bendrovės rizikuoja savo verslo tęstinumu dėl gana neryškaus išlaidų sumažinimo.“
Iš viso, per praėjusius metus buvo užfiksuoti 13 BSA narių nelicencijuotos programinės įrangos naudojimo atvejų ir tai yra mažiausias rodiklis per pastaruosius ketverius metus. Daugiausia BSA narių teisių pažeidimų užfiksuota 2013 m. (25), tačiau jie buvo smulkesni, o kompensacijos už žalą sudarė – 66 tūkst. eurų.
