Ateities rinka vis dažniau iš jaunųjų specialistų reikalauja inžinerijos mokslo pagrindų – 3D
spausdinimo suvokimo, robotikos ir naujųjų technologijų išmanymo. Kompiuterija šiuo metu vienija viską,
sujungdama informacijos ir ryšių technologijas. Todėl Lietuvoje jau pradedama kalbėti apie vaikų ir jaunimo
edukacijos programas, kuriose būtų integruojamos visos šios minėtos išmaniosios technologijos. 
Ateities rinka vis dažniau iš jaunųjų specialistų reikalauja inžinerijos mokslo pagrindų – 3D spausdinimo suvokimo, robotikos ir naujųjų technologijų išmanymo. Kompiuterija šiuo metu vienija viską, sujungdama informacijos ir ryšių technologijas. Todėl Lietuvoje jau pradedama kalbėti apie vaikų ir jaunimo edukacijos programas, kuriose būtų integruojamos visos šios minėtos išmaniosios technologijos. Šias programas visame pasaulyje pradėjo organizuoti ir plėtoti bibliotekos. Keičiasi ir jų funkcijos – tai ne vien knygų išdavimo ir skaitymo vieta, bet ir naujųjų inovacijų „hubai“, vaikų ir jaunimo edukacinės erdvės.
Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje, Jaunimo, meno ir muzikos skyriuje, praėjusių metų rudenį duris atvėrė „Ateities laboratorija 3D“, kurioje 14–19 m. jaunuoliai lanko nemokamus techninius užsiėmimus, susijusius su 3D spausdinimu, teorinių ir praktinių žinių pritaikymu informacijos ir ryšių technologijų srityje, profesine motyvacija ir orientacija, kūrybiškumu. Šioje erdvėje jaunimas kuria „Sumanaus vandens miesto“ 3D maketą, padedamas apmokytų bibliotekos darbuotojų ir dviejų Jėzuitų gimnazijos ir Kauno Gedimino sporto ir sveikatingumo gimnazijos pedagogių. Konsultacijas taip pat teikia VšĮ „Robotikos mokykla“. Jos įkūrėjo ir vadovo Paulius Briedžio teigimu: „Ateis laikas, kai Mėnulyje arba Marse astronautai, naudodami spausdintuvus, vietoje pasistatys kosminę bazę. Norisi kuo greičiau pamatyti tą fantastiką, ateinančią į realybę.“
Marius Kibilda (viduryje)
„Ateities laboratorijos 3D“ moksleivis dvyliktokas Marius Kibilda: „Jauną inžinierių gali riboti tik jo fantazija.“
Marius Kibilda – Kauno miesto Antano Smetonos gimnazijos dvyliktokas, yra vienas iš „Ateities laboratoriją 3D“ lankančios grupės narių. Marius prisipažįsta, kad jau nuo mažens mėgo konstruoti. Jo pirmieji inžineriniai sprendimai išryškėjo ieškant varžtelių dovanotose mašinėlėse. Tuo metu jam kaip vaikui buvo įdomu išardyti prietaisus, ieškoti dinamikos principų ir bandyti surinkti juos atgal nepaliekant atliekamų detalių.
Taigi, Mariau, koks tolimesnis jaunojo, jei taip galima pavadinti, inžinieriaus kelias?
Turbūt labiausiai paskatino mama, pastebėjusi, kad man įdomu viskas, kas susiję su elektronika, mechanika. Būtent ji pasiūlė pabandyti lankyti specialius inžinerinius kursus. Pradėjau ir man patiko. Lankau juos ir toliau, nors laiko kasdieninėje darbotvarkėje ir trūksta.
O kur šiandien dingsta jauno žmogaus laikas?
Šimtadienis, repeticijos, bandomieji egzaminai. Neretai išeinu iš namų 7.30 val. ir grįžtu 19.30 val. 21 val. paprastai prasideda namų darbų ruoša, iki kol dar nesijaučiu pavargęs. Pasitaiko, kad dirbu ir iki išnaktų, tarkime, 1 val. Užimta dienotvarkė yra tai, kas laukia toliau – ateityje. Grįždamas namo nesijauti, kad dieną praleidai veltui.
O laisvalaikis?
Mano laisvalaikis daugiausiai susijęs su inžinerija. Tuo metu ir lankau laboratoriją. Visiškai laisvi kol kas lieka tik savaitgaliai. Tačiau užtenka laiko susitikti su draugais.
Kokie buvo Tavo pirmieji žingsniai inžinerijoje?
Prieš 5 metus, kuomet įsigijau savo pirmąjį lituoklį. Pasikalbėjau su tėčiu, sakydamas, jog mums reikia šio prietaiso. Tėtis sakė – nereikia. Bet aš pats ėmiausi jo ieškoti, pasikonsultavau su žmogumi, kuris parduoda, ir įsigijau. Pradėjau kurti darbo tikslus. Atsirado laideliai, komponentai... Statai, lituoji, žiūri schemas ir galų gale pasidarai, ką sugalvojai.
Ar galėtum trumpai papasakoti, kaip ši veikla atrodo iš šono?
Susirandu schemą ir informacijos pagal ją, t. y. sužinau, ką ir kaip iš jos galiu pasidaryti. Paprasčiausias sumanymas, kurį teko įgyvendinti – sukonstruoti viską taip, kad prietaise sumirksėtų lemputė. Reikalingos elementarios žinios: kokių detalių reikia, kokią įtampą pakelia, kiek reikia amperų. Pirmiausia sugalvoju tikslą, o jau po to – kokiomis priemonėmis galiu jį pasiekti.
Kaip manai, kokie yra tokios veiklos sunkumai pradedančiajam?
Mikroschemų trūkumas. Viena – tai, ką nori pasidaryti, o kitas dalykas – kiek ir iš kur gauti reikiamų detalių. Kartais atsitinka ir taip, kad reikiamas komponentas visą laiką neveikia. Dar labai svarbu – erdvė kūrybai. Vienintelis dalykas, kuris gali riboti ir sudaryti sunkumus – tai fantazija. Bet kurioje srityje.
Ar namuose turi savo veiklai skirtą erdvę, laboratoriją?
Taip, turiu savo asmeninį darbo stalą. Kai pradedu kokį nors projektą, dažniausiai aplink mano darbą vietą sunku įžengti, tačiau pabaigus – būtinai susitvarkau viską į savo vietas.
Kaip užsiėmimai „Ateities laboratorijoje 3D“ tau padeda tobulėti?
Laboratorijoje vykstantys užsiėmimai parodo visai naujas galimybes. Kartais būna, jog konstruojant pritrūkstama dalių, nėra būtent tokios, kurios reikia. Galima siųstis iš užsienio ir laukti mėnesį ar tris, kol ją atsiųs, tačiau tokiu atveju nesi tikras ar detalė tiks, o galbūt netiks. Tuo tarpu laboratorijos 3D spausdintuvas, sukonstravus detalę, gali per naktį atspausdinti tai, ko tau reikia.
3D spausdinimui nereikalingi itin dideli programavimo sugebėjimai. Tiesiog per specialią programą nubraižai tai, kas reikalinga. 3D inžinieriui – visa tai yra labai pravartus ir naudingas dalykas. Pats prieš ketverius metus buvau „užsikabinęs“ ties 3D modelio kūrimu. Norėjosi pabandyti. Todėl veikla, kuri vyksta laboratorijoje yra pažįstama. Tobulinu žinias ir toliau mokausi šioje srityje.
Kas Tau dar svarbu lankant „Ateities laboratoriją 3D“?
Mokytojai ir mentoriai, kurie yra gerai parengti dėstyti 8–12 kl. moksleivių amžiaus grupei. Dabar turiu puikią proga pamatyti, koks pats, tada, prieš du metus, buvau ir koks esu dabar. Net keista, kad galėjau kažkada panašiai mąstyti, daryti ir bandyti išsiaiškinti tai, kas šiandien atrodo aišku. Mokytojai tai pastebi ir su manimi bendrauja kaip su kolega.
Kokia Tavo nuomonė apie tokį neformalų moksleivių švietimą – ar jis aktualus, naudingas?
Daug kas kalba apie ketvirtą pramonės revoliuciją. Elektronika, robotika – pažangios technologijos nuolat žengia į priekį. Be to, šie mokymai padeda apsispręsti planuojant savo karjerą. Galbūt svajoji prisidėti prie ateities technologijų kūrimo? O galbūt nori imtis kažko paprastesnio – tapti elektriku ar mechaniku? O robotika, mano manymu, yra viena iš tų sričių, kuri ateityje bus labai stipriai plėtojama ir perspektyvi.
Robotika ir programavimas. Koks kelias Tave traukia? Kokią ateitį planuoji?
Žinau, kad mano ateitis siesis su tiksliaisiais mokslais. Kol kas labiausiai domina robotikos sritis ir jos galimybės. Kadangi ji apjungia elektroniką ir mechaniką. Nors ši sritis Lietuvoje, kaip sako jos atstovai, dar nėra labai išplėtota, bet... Visada galima prisidėti prie šios veiklos skatinimo ir augimo. O jeigu kalbėtume apie praktiką, kurioje save matau – labiau linkstu į muziką ir šviesas. Stiprintuvo litavimas, lempų konstravimas, t. y. kad prietaisas šviestų ir skleistų daug švaraus garso.
Ar nevilioja studijų užsienyje galimybės ir pasiūlymai?
Ne, užsienis netraukia. Yra daugybė pasiūlymų, studijuojant Lietuvoje, išvykti į užsienį pusmečiui pagal mainų programas, kuriomis visada galima pasinaudoti. Todėl norėčiau likti Kaune ir studijas pradėti savame mieste.
Dėkojame Mariui už pokalbį.
