Jei žmonija tikisi užkariauti kosmosą, jai, visų pirma, reikia pigesnio būdo pakilti nuo Žemės. JAV kompanijos „SpaceX“ ir „Blue Origin“ kol kas pirmavo, kurdamos daugkartinio naudojimo raketas, kurios saugiai nusileido pačios ir sutvarkius bei papildžius kuru, jos galės būti paleistos ir vėl, bet raketos nėra vienintelis daugkartinio naudojimo dalykas, kurio mums reikia.
Į daugkartinio naudojimo kosminių transportavimo sistemų (KTS) lenktynes įsijungė Indija.
Jei žmonija tikisi užkariauti kosmosą, jai, visų pirma, reikia pigesnio būdo pakilti nuo Žemės. JAV kompanijos „SpaceX“ ir „Blue Origin“ kol kas pirmavo, kurdamos daugkartinio naudojimo raketas, kurios saugiai nusileido pačios ir sutvarkius bei papildžius kuru, jos galės būti paleistos ir vėl, bet raketos nėra vienintelis daugkartinio naudojimo dalykas, kurio mums reikia.
Būtent todėl džiugu girdėti, kad Indija ką tik pirmąjį kartą paleido ir sugrąžino kosminį mini laivą. NASA „Space Shuttle“ programa nutraukta 2011 metais, bet Indija tikisi panaudoti panašią technologiją tinkamų daugkartinio naudojimo raketų, kuriomis būtų galima gabenti astronautus, atsargas ir ko tik prisireiktų, orbiton. Štai ką žinome.
Kaip praneša BBC, Indija paleido 7 metrų ilgio kosminio transportavimo sistemą (KTS) iš Sriharikota kosmodromo Andhra Pradesh valstijoje 2016 metų gegužės 23 dieną. KTS, labiau primenanti piñata, nei garsųjį „Endeavour“, svėrė 1,75 t ir sėkmingai nusileido Bengalijos įlankoje, už 450 km nuo starto vietos.
Indijos kosmoso tyrimų organizacija (The Indian Space Research Organisation) – ISRO – praneša apie sėkmingą RLV-TD (Reusable Launch Vehicle-Technology Demonstrator) KTS pakilimą ir nusileidimą:
„Pakilusi į 65 km aukštį, RLV-TD ėmė leistis ir į atmosferą įskriejo maždaug 5 machų greičiu (penkis kartu greičiau už garso greitį)… TPS (Thermal Protection System) sėkmingai atlaikius įskriejimo karštį, RLV-TD sėkmingai nusklendė į paskirtą nusileidimo vietą Bengalijos įlankoje, už maždaug 450 km nuo Sriharikota, taip įvykdydama misijos tikslus. Aparato skrydis buvo sėkmingai sekamas iš Sriharikota stoties ir terminalo laive. Skrydis nuo paleidimo iki delta formos sparnus turinčio RLV-TD nusileidimo truko apie 770 sekundžių.“
Gal KTS pakilimą ir nusileidimą ištvėrė, tačiau dar kartą veikiausiai neskris – jos misijos tikslas buvo koncepcijos patvirtinimas, kad ISRO galėtų surinkti duomenis, ateityje padėsiančius kurti sudėtingesnes daugkartinio naudojimo KTS.
Nors komanda neaptarė, kaip ji tikisi savo KTS dizainą panaudoti ateityje, būtų išmintinga apjungti jėgas su kitomis organizacijomis, tokiomis, kaip „SpaceX“, ir taip gauti daugkartinio naudojimo greitintuvus. Dabar visų dalyvaujančių kosminių skrydžių vystyme tikslas – smarkiai sumažinti medžiagų ir žmonių gabenimo į kosmosą kaštus ir toks bendradarbiavimas tam pasitarnautų.
RLV-TD yra gan mažas. Jo ilgis – 6,4 m ir jis daug daug mažesnis už pensijon išleistas 37,2 m ilgio, 100 tonų sveriančias ksomines šaudykless
© NASASpaceflight.com
Ir tai tikrai vertas tikslas. Iowa valstijos universiteto skaičiavimais, tradicinėmis priemonėmis į žemąją Žemės orbitą iškelti vieną kilogramą kainuoja maždaug 22 000 dolerių. Didžiąją kainos dalį sudaro kuro kaina ir vienkartinio naudojimo raketa. Pagal šią logiką, daugkartinio naudojimo raketos naudojimas ilgainiui turėtų būti pigesnis.
Bet tai nereiškia, kad daugkartinis raketų naudojimas yra nemokamas. Pasak Loren Grush, raketų ir KTS parengimas antram skrydžiui yra neįtikėtinai brangus malonumas.
Pavyzdžiui, kiekviena NASA atlikta „Space Shuttle“ misija kainavo nuo 450 mln. iki 1,5 mlrd. dolerių „SpaceX“ CEO Elonas Muskas teigia, kad „Falcon 9“ raketos – neseniai nusileidusios ant baržos vandenyne – gamyba kainuoja 60 mln. dolerių, kuras – 200 000 dolerių, kas yra tikrai didžiulis žingsnis teisinga kryptimi, nors „SpaceX“ dar neatnaujino nė vienos raketos.
Indijai mini KTS paleidimas reiškia, kad ji pasiruošusi žengti į ringą ir siūlo naują kosmoso tyrimų ekonominių akivarų sprendimą. Galų gale, šalis garsėja mažais kaštais.
Indijos kosmoso tyrimų organizacijos mokslininkai mano, kad ši KTS kaštus galėtų sumažinti 10 kartų — iki 2000 dolerių už kilogramą / ©ISRO
Pernai Isro sėkmingai apskriejo Marsą kosminiu zondu, kainavusiu 74 mln. dolerių NASA misija „Maven“, atlikusi iš esmės tą pačią užduotį, kainavo apie 671 mln. dolerių.
Indija nėra vienintelė šalis eksperimentuojanti su KTS – Europos kosmoso agentūra (ESA) tokią bando jau ilgiau nei metus.
Panašu, turėsime laukti ir žiūrėti, kas vyks po sėkmingo paleidimo, nors vienas dalykas aiškus: daugkartinio panaudojimo kosminių aparatų idėja atrodo patraukli, ir šia kryptimi turime eiti, jei norime išties pakilti nuo šio blyškiai mėlyno taško.
