Šiandien vykusiame plenariniame Seimo posėdyje priimtas gerai besimokančio studento
apibrėžimas. 70 iš 74 klausimo svarstyme dalyvavusių Parlamento narių sutiko, kad studentų
pasiekimai turėtų būti skirstomi į tris pasiekimų lygmenis: puikų, tipinį ir slenkstinį.
Šiandien vykusiame plenariniame Seimo posėdyje priimtas gerai besimokančio studento apibrėžimas. 70 iš 74 klausimo svarstyme dalyvavusių Parlamento narių sutiko, kad studentų pasiekimai turėtų būti skirstomi į tris pasiekimų lygmenis: puikų, tipinį ir slenkstinį.
Tam, kad Seimo priimta pataisa įsigaliotų ir būtų išspręsta ilgiau nei metus sprendžiama gerai besimokančio studento mįslė, pataisą turi patvirtinti šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pataisai įsigaliojus, gerai besimokančiais studentais bus laikomi visi įvykdę studijų programai vertinamuoju laikotarpiu keliamus reikalavimus ir pasiekę puikų arba tipinį pasiekimų lygmenį. Šie studentai galės pretenduoti į nemokamas studijų vietas, kadangi LR Konstitucija numato, kad gerai besimokantiems studentams laiduojamas nemokamas mokslas.
„Be jokios abejonės, tokia įstatymo pataisa yra progresyvi ir moderni, ją įgyvendinus pagaliau galėsime pradėti studentų finansavimą sieti ne su konkrečiu pažymiu: septyni, aštuoni, ar septyni su puse, o su studentų įgyjamomis kompetencijomis. Tikime, jog tai yra teisingas būdas eiti link naujos studijų kokybės sampratos bei į studentą orientuoto mokymosi. Apibrėžimai pilnai atitinka Bolonijos procesą ir jo pagrindinius teiginius, kurie kalba apie į studentą orientuotą mokymą ir kompetencijų svarbą jo tolimesnei karjerai. Toks apibrėžimas neprieštarauja Konstitucinio Teismo išaiškinimams“, – teigia Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas.
Vis dėlto P. Baltokas pabrėžia, kad realus pataisos diegimas aukštosiose mokyklose gali užtrukti ir sukelti nemažai sumaišties akademinėje bendruomenėje. „Nesinori, kad dėstytojai, kurie anksčiau rašydavo pažymius 8, 9 ar 10 automatiškai juos priskirtų puikiam pasiekimų lygmeniui ir taip toliau su kitais lygmenimis. Jei tai bus techninis turėtų pažymių pavertimas į lygmenis norimų rezultatų nepasieksime, turime šią sistemą priimti kaip visiškai naują ir neieškoti jai atramų dešimtbalėje sistemoje, o vertinti studentų žinias ir kompetencijas, pagal nustatytus kriterijus priskiriamus puikioms, tipinėms ar slenkstinėms“, – sako P. Baltokas. Anot P. Baltoko, įsigaliojus šiai pataisai būtina nedelsiant spręsti skirtingų akademinės skolos apibrėžimų skirtingose aukštosiose mokyklose problemą, kadangi tai gali skirtingas akademinės skolos traktavimas gali tiesiogiai lemti, kurie studentai bus valstybės finansuojami.
Puikus, tipinis ir slenkstinis lygmenys
Pagal priimtą pataisą, puikiam pasiekimų lygmeniui priskiriamas studentas, kuris: žino naujausius studijų dalyko šaltinius, teorija ir principus ir gali kurti ir plėtoti naujas idėjas; geba taikyti žinias ir spręsti sudėtingas ir netipines studijų krypties ir su ja susijusios profesinės veiklos problemas; gali savarankiškai rinkti, vertinti, interpretuoti duomenis ir, jais remdamasis, priimti sprendimus; geba logiškai perteikti informaciją, idėjas, problemas ir sprendimus bendraudamas su savo studijų krypties ir kitų studijų krypčių specialistais; turi mokymosi gebėjimų, būtinų tolesnėms studijoms ir savarankiškam mokymuisi. Nustatant vertinamojo laikotarpio studijų pasiekimų lygmenį puikaus lygmens studentais bus laikomi tie, kurių ne mažiau kaip keturi penktadaliai modulių įvertinimų yra puikaus lygmens, o kiti – ne žemesnio kaip tipinio lygmens.
Tipiniam pasiekimų lygmeniui bus priskiriami studentai, kurie: žino svarbiausias savo studijų dalyko teorijas ir principus ir gali pagrįsti esminius studijų krypties pasiekimus; geba taikyti žinias spręsdamas standartines savo studijų krypties ar su ja susijusios profesinės veiklos problemas; gali savarankiškai rinkti, vertinti ir interpretuoti savo studijų krypties duomenis, reikalingus sprendimams priimti; geba perteikti įprastinę studijų krypties informaciją, idėjas, problemas ir sprendimus; turi mokymosi gebėjimų, būtinų tolesnėms studijoms ir savarankiškam mokymuisi. Šį lygmenį pasieks studentai, jeigu ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai jų lankytų modulių ar dalykų įvertinimų yra tipinio arba puikaus lygmens, o kiti – slenkstinio lygmens.
Slenkstiniam pasiekimų lygmeniui priskiriamas studentas, kuris: žino svarbiausias savo studijų dalyko (krypties) teorijas ir principus; geba taikyti žinias spręsdamas nesudėtingas savo studijų krypties problemas; gali dalyvauti renkant, vertinant ir interpretuojant savo studijų krypties duomenis, reikalingus sprendimams priimti; geba perteikti pagrindinę studijų krypties informaciją, idėjas, problemas; turi savarankiško mokymosi gebėjimų. Šiam lygmeniui bus priskiriami studentai, atsiskaitę už visus dalykus, bet kurių studijų pasiekimai nesieks tipinio lygmens.
Gerai besimokančio studento apibrėžimo klausimas Seime buvo svarstytas ilgiau nei vienerius metus. Ankstesnius parlamentarų sprendimus yra sukritikavęs Konstitucinis Teismas, prieš tai Seimo priimtą pataisą, jog gerai besimokančio studento kriterijus turi nustatyti pačios aukštosios mokyklos vetavo Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
