Svarbiausia – atrinkti, sisteminti, įsiminti ir panaudoti jau turimą informaciją, o ne tiesiog ją stengtis per trumpą laiką išmokti atmintinai. Taip teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) dėstytojai, du mėnesius padėję vyresniųjų klasių mokiniams ruoštis brandos egzaminams.
KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete (SHMMF) kovą ir balandį vyko paskaitų ciklas „Pasiruošk brandos egzaminams su KTU“. Visų užsiėmimų metu patyrę dėstytojai su 11–12 klasių moksleiviais dalinosi patarimais, kaip efektyviai mokytis, suvaldyti egzaminų keliamą stresą bei teisingai pasirinkti karjeros kelią.
7 mokymosi padėjėjai
KTU SHMMF docentės dr. Vilijos Stanišauskienės teigimu, dešimtukai dar nereiškia, jog žmogus mokosi efektyviai, nes mokymosi efektyvumas nėra matuojamas tik gaunamais įvertinimais, o pats žinių kiekis galvoje mažai ką reiškia. Trumpas gausios informacijos įsiminimas – požymis, kuris tik parodo trumpalaikės atminties apimtį.
Paskaitoje docentė ragino moksleivius pamiršti „kalimą“, nes XXI amžiuje mokymasis nebesiejamas su besimokančiojo it kokio konteinerio „užpildymu“ žiniomis. Pasak jos, efektyviai mokantis svarbu suprasti, atrinkti, sisteminti, įsiminti ir panaudoti informaciją.
Pasak V. Stanišauskienės, tam, kad informacija iš trumpalaikės darbinės atminties pereitų į ilgalaikę atmintį, reikia pasinaudoti 7 atminties padėjėjais: informacijos kartojimas, jos susiejimas su jau turima informacija, vizualizavimas, įsiminimo technikos (daina, pasakojimas, pokštas), kitų mokymas, mokymosi įpročių keitimas ir nuoseklumas.
Svarbus ir fizinis aktyvumas
Taip pat, anot docentės, informacijai patekti į ilgalaikę atmintį padeda koncentracija ir visų dėmesį blaškančių išorinių dirgiklių pašalinimas: televizoriaus, muzikos grotuvo išjungimas, pokalbių programų ir socialinių tinklų kompiuteryje uždarymas.
Docentės teigimu, geresnių mokymosi rezultatų taip pat galima pasiekti atitinkamai struktūruojant ir organizuojant mokomąją medžiagą: sugrupuojant panašias idėjas, teorijas, terminus, atskiriant esmines tezes, detales ir pavyzdžius; piešiant minčių žemėlapius, gaminant formulių korteles, įvykių „liniuotes“ ir t. t.
Informacijos įsiminimui ir mokymosi rezultatams didelę įtaką taip pat turi protinės veiklos kaitaliojimas su fiziniu aktyvumu ir kitomis veiklomis bei miego trukmė ir kokybė. „Mokymąsi galima pavadinti efektyviu, kai optimaliai išnaudojamas mokymuisi skirtas laikas ir galima pasidžiaugti puikiais rezultatais – gebėjimu reikiamu momentu atgaminti ir pasinaudoti įsisavintomis žiniomis“, – susirinkusiems moksleiviams sakė docentė.
Sėkmingai karjerai – nuolatinis tobulėjimas ir mokymasis
KTU edukologijos katedros docentė dr. Aldona Augustinienė paskaitoje moksleiviams pasakojo, kaip sėkmingai pasirinkti savo karjeros kelią. Pasirėmusi kinų filosofo Konfucijaus žodžiais, docentė teigė, jog svarbiausia pasirinkti mėgstamą darbą ir tuomet gyvenime nereikės nė vienos dienos dirbti.
Paskaitoje A. Augustinienė įvardino, kokius žingsnius reikia žengti, norint pasiekti sėkmingą karjerą. Pasak docentės, svarbu turėti didelius tikslus, išsiaiškinti ir atrasti savyje specifinius sugebėjimus, kurių neturi kiti ir jais naudotis, bei siekti tapti geriausiu savo srities specialistu. Taip pat, anot docentės, karjeros kelyje svarbu nepamiršti nuolat tobulėti ir mokytis iš kitų, bendrauti su įvairiais žmonėmis, išnaudoti kiek įmanoma daugiau galimybių, ugdyti pozityvų požiūrį ir niekada nepasiduoti nepasisekus.
Kaip dešimt būsimųjų darbo jėgos gebėjimų 2020-tiems metams, docentė įvardijo prasmės kūrimą, socialinį intelektą, prisitaikantį, novatorišką bei kompiuterinį mąstymą, naujųjų medijų raštingumą, tarpkultūrinę kompetenciją ir virtualųjį bendravimą.
„Gali tapti kuo tik nori, tik svarbu žinoti, ko nori“, – susirinkusiems sakė A. Augustinienė.
5 streso valdymo būdai
Lektorė Milda Perminienė susirinkusiems moksleiviams pasakojo, kas iš tikrųjų yra stresas ir kaip jis veikia. Lektorės teigimu, stresą valdyti yra svarbu, nes pastarasis ne tik sutrikdo dėmesio kontrolę, atmintį, bet taip pat užkerta kelią lanksčiam mąstymui, argumentavimui, gebėjimui spręsti iškilusias problemas bei planavimui, sustiprindamas primityvias emocines reakcijas.
Lektorė paskaitos metu įvardino penkis efektyviausius streso valdymo būdus. Visų pirma, pasak jos, yra gilus ir lėtas kvėpavimas, kuris padeda atsipalaiduoti ir sumažinti patiriamą įtampą. Kitas būdas, galintis padėti suvaldyti stresą – muzika. Svarbiausia, pasak dėstytojos, išsirinkti sau tinkamiausią: nesvarbu, ar tai būtų Mocarto simfonija, ar gamtos garso įrašas.
Taip pat, stresą sumažinti padeda fizinis aktyvumas – sportas, paprastas pasivaikščiojimas, kūno dalių atpalaidavimas, raumenų relaksacija. Be to, pasak M. Perminienės, vizualizacija – kitas puikus būdas mažinti stresą pasitelkiant savo vaizduotę. Šiuo atveju tereikia įsivaizduoti save ramioje ir malonioje aplinkoje, kur gali jaustis atsipalaidavęs.
Paskutinis streso valdymo būdas – pozityvus mąstymas. Lektorės teigimu, visada reikia įsivaizduoti sėkmingą rezultatą ir nuolat kartoti save drąsinančius žodžius.