„ES narės, Vakarų Europos šalys, rengia labai daug tyrėjų: kiekvienam universiteto mokslininkui tenka po 2–3 doktorantus. Visgi, universitetai dažnai nėra pajėgūs įdarbinti tokio kiekio mokslinę veiklą vykdančių darbuotojų, todėl doktorantūros studijas baigę jaunieji mokslininkai naujomis žiniomis ir inovacijomis pagrįstoje šiandienos visuomenėje, turi sugebėti atrasti savo vietą versle, viešajame sektoriuje ir kitaip realizuoti savo tyrėjo kompetenciją“, – sakė KTU mokslo prorektorė A. Pundzienė, grįžusi iš Briuselyje vykusio Europos inovatyviųjų universitetų konsorciumo (ECIU) valdybos posėdžio, kurio metu buvo pasveikintas pirmasis narys iš Lietuvos – Kauno technologijos universitetas.
KTU mokslo prorektorės A. Pundzienės teigimu, pagrindinė Briuselyje susirinkusios ECIU valdybos išvada buvo tokia, jog konsorciumo nariai, novatoriški universitetai, kartu aktyviai sieks aukštos kokybės mokslinių tyrimų rezultatų, tačiau taip pat stengsis prisidėti prie to, kad naujos žinios ir technologijos greitai pasiektų visuomenę ir verslą.
Tokia nuostata paliečia ir mokslininkų ugdymą – inovacijų valdymas ir entreprenerystė tampa neatsiejama doktorantūros studijų dalimi.
Atviras mokslas, atvirumas inovacijoms, atvirumas pasauliui
ECIU valdybos posėdyje buvo išskirti trys strateginiai prioritetai, šiandien ypatingai svarbūs ir Europos Sąjungos šalims, ir kiekvienam iš ECIU narių, įskaitant ir KTU. Tai – atviras mokslas (angl. open science), atvirumas inovacijoms (angl. open innovation), atvirumas pasauliui (angl. open to the world) bei jaunųjų tyrėjų karjeros kelias.
„Atviras mokslas, visų pirma, yra tarpdisciplininiai tyrimai. Labai svarbu, kad įvairių mokslo sričių talentai būtų pastebimi ne tik nacionaliniu, Europos, bet ir pasaulio mastu. Globalumas atsiranda visose srityse: tarpusavio bendradarbiavime, talentų ugdyme, moksliniuose tyrimuose“, – kalbėjo iš Briuselio sugrįžusi A. Pundzienė.
Jos teigimu, tiek Europoje, tiek Lietuvoje vykdoma labai daug vertingų mokslinių tyrimų, tačiau problema ta, kad mokslo rezultatai ne visada greitai pasiekia rinką. Per kiek laiko ir kaip mokslo rezultatai pasiekia ne tik vartotoją, visuomenę, bet ir verslą, yra tiek ES, tiek konsorciumui aktualūs klausimai.
„Šiandien sukuriame daugiau naujų žinių, nei žmogus gali įsisavinti. Tai neramina mokesčių mokėtojus tiek Lietuvoje, tiek ES. Mokslas ir žinių kūrimas yra daug finansinių investicijų reikalaujantis procesas, todėl kyla natūralus klausimas – jei tai, kas yra sukuriama nepasiekia visuomenės ir rinkos, ar tikrai reikia tiek daug naujų žinių ir kaip jas panaudoti? Labai svarbu surasti pusiausvyrą tarp naujų žinių kūrimo ir sugebėjimo jas kuo greičiau realizuoti, tokiu būdu gerinant kasdienį žmonių gyvenimą“, – mano A. Pundzienė.
„EK pirmą kartą paskelbė mokslinių tyrimų eksperimentinės plėtros finansavimą ne tik ES viduje, bet ir JAV, Azijos valstybėms bei kitomis trečiosiomis šalimis. Tai reiškia, kad ES tampa pasaulio „žaidėja“, atviresne ne tik savo viduje, bet ir už organizacijos ribų“, – teigė KTU mokslo prorektorė.
Formuoja Europos aukštojo mokslo politiką
1997 metais įsteigtas ECIU vienija aukštąsias mokyklas iš 12 Europos šalių bei Meksikos. Konsorciumo tikslas – įtraukti ECIU į ilgalaikį dialogą su Europos Komisija ir kitomis suinteresuotomis šalimis dėl aukštojo mokslo politikos klausimų.
Vienas iš poveikių pavyzdžių, kaip konsorciumas gali prisidėti formuojant inovacijų ir talentų ugdymo politiką Europos Sąjungai, yra pastaruoju metu Europos Komisijai ECIU valdybos įteikta deklaracija su pasiūlymais dėl Europos inovacijų tarybos (angl. European Innovation Council), remsiančios perspektyviausius Europos inovatorius, steigimo.
Briuselyje balandžio 21–22 d. vykusio susitikimo metu taip pat vyko diskusija apie pakitusį universitetų vaidmenį aukštųjų mokyklų bendruomenėse ir visuomenėje bei interaktyvus seminaras kartu su EK atstovais tema „Kaip ECIU sąveikauja regione, siekiant pritraukti ir išlaikyti (mokslinių tyrimų) talentus“. Atskirus pristatymus apie jaunųjų mokslininkų ugdymą, jų karjeros kelią, skatinimą, įvairiapusiškumo ugdymą valdybos posėdyje pateikė naujai priimtas narys KTU ir Barselonos universitetas, vienas iš šios srities lyderių, turinčių aiškią talentų ugdymo, išlaikymo ir skatinimo sistemą.
Verslui reikalingos tyrėjų kompetencijos
„ES narės, Vakarų Europos šalys, rengia labai daug tyrėjų: kiekvienam universiteto mokslininkui tenka po 2–3 doktorantus. Visgi, universitetai dažnai nėra pajėgūs įdarbinti tokio kiekio mokslinę veiklą vykdančių darbuotojų, todėl doktorantūros studijas baigę jaunieji mokslininkai naujomis žiniomis ir inovacijomis pagrįstoje šiandienos visuomenėje, turi sugebėti atrasti savo vietą versle, viešajame sektoriuje ir kitaip realizuoti savo tyrėjo kompetenciją“, – sakė A. Pundzienė.
Jos teigimu, tokios pozicijos laikosi ir kiti konsorciumo nariai, kurių manymu koncentruoti jaunųjų doktorantų karjeros tik į akademinį sektorių nereikėtų. Tikslas – per doktorantūros procesą parengti tyrėjus gebančius dirbti ir imliame žinioms versle bei viešajame sektoriuje, kuriame šiandien trūksta mokslininkų indėlio.
KTU mokslo prorektorės nuomone, jauni mokslininkai savo kompetenciją gali pritaikyti įvairiose srityse, ypatingai visuomenėje ir versle vykstant spartiems pokyčiams, reikalaujantiems aukštos kvalifikacijos specialistų: „Ypatingai inovacijų lyderėmis vadinamose šalyse, kur yra didelė žinioms imlių įmonių sankaupa, kuriami žiniomis pagrįsti produktai ir jais konkuruojama“.
Lietuvos įmonės šiandien dar nėra taip „priklausomos“ nuo inovacijų, kaip Skandinavijos ar Vokietijos įmonės, kurios yra inovacijų ekonomikos lyderės. Šių valstybių mokslo institucijos taip pat priklauso konsorciumui, prie kurio prisijungė KTU.
„KTU yra labai pravartu dirbti kartu su konsorciumo narėmis keliomis kryptimis. Pirma, semtis jų patirties, o kita vertus, bandyti vystyti inovacijų ekosistemą tiek padedant mūsų šalies ekonomikai tapti labiau imlia žinioms, tiek ruošti mokslo daktarus inovacijų ekonomikai“, – kalbėjo A. Pundzienė.
Renginyje dalyvavo ir universitetų absolventai
Šiais metais į susitikimą atvyko ir trys Briuselyje gyvenantys KTU absolventai: Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje Kultūros, audiovizualinių reikalų ir autorių teisių atašė Salius Šimanauskas, Europos Komisijos Vidaus rinkos, pramonės, entreprenerystės ir MVĮ generalinė direktorė Raimonda Sneigienė bei Mons universiteto mokslo darbuotoja Vitalija Povilaitytė-Petri.
KTU mokslo prorektorė mano, kad labai svarbu plėtoti bendradarbiavimą su KTU absolventais, organizuoti bendras iniciatyvas.