Gordonas Bellas gali pasigirti vienu įspūdingiausių gyvenimo aprašymų visame Silicio slėnyje. Nuo 1960 iki 1983 metų G. Bellas vadovavo „Digital Equipment Corporation“ – vienos pirmųjų ir svarbiausių kompiuterių bendrovių – tyrimams ir plėtrai. Nuo 1991 iki 2012 metų jis dirbo „Microsoft Research“, kur šiuo metu jam yra suteiktas garbės tyrinėtojo vardas. Galiausiai jis yra itin trokštamas startuolių mentorius.
Gordonas Bellas gali pasigirti vienu įspūdingiausių gyvenimo aprašymų visame Silicio slėnyje.
Nuo 1960 iki 1983 metų G. Bellas vadovavo „Digital Equipment Corporation“ – vienos pirmųjų ir svarbiausių kompiuterių bendrovių – tyrimams ir plėtrai.
Nuo 1991 iki 2012 metų jis dirbo „Microsoft Research“, kur šiuo metu jam yra suteiktas garbės tyrinėtojo vardas. Galiausiai jis yra itin trokštamas startuolių mentorius, rašo businessinsider.com.
Jo vardu pavadintas netgi vienas kompiuterių dėsnis – Bello dėsnis, teigiantis, kad maždaug kas dešimt metų atsiranda nauja kompiuterių klasė, kartu sukurianti ir naują pramonę. Kol kas jis buvo teisus.
Tačiau bene geriausiai jis žinomas dėl to, kad praktikavo savo gyvenimo registravimą (angl. lifelogging) – prie savo kaklo jis nuolat nešiojo kompiuterį, kuris įrašinėjo viską, ką jis darė, girdėjo ar sakė. Šia tema jis net išleido tikrą knygą, pavadinimu „Total Recall“ („Visiškas atkūrimas“).
„Tai, kas yra tavo kompiuteryje, ir yra tavo asmeninė atmintis“, – sako G. Bellas.
„MyLifeBits“
Nuo 1998 iki 2007 metų G. Bellas buvo „Microsoft Research“ eksperimento „MyLifeBits“ lyderis ir pagrindinis subjektas. Šio eksperimento metu buvo registruojamas kiekvienas jo gyvenimo aspektas, įskaitant tokius rodiklius kaip širdies pulsas ir kūno temperatūra. „MyLifeBits“ buvo svarbus tokių šiuolaikinių sąvokų kaip „kiekybinis aš“ (angl. quantified self) ir tokių fizinio aktyvumo matavimo prietaisų kaip „Fitbit“ pirmtakas.
2007 metais, pačioje šio eksperimento pabaigoje, pasirodę telefonai „iPhone“ apvertė aukštyn kojom visą pamišimą dėl savo gyvenimo registravimo. Žmonėms nebereikėjo įrašinėti savo gyvenimo: dabar svarbiausius momentus mes perteikiame per socialinius tinklus „Instagram“, „Twitter“ ir „Facebook“.
„Patinka jums tai ar ne, visas jūsų gyvenimo turinys bus kažkur saugomas, veikiausiai jūsų telefone“, – sako G. Bellas.
Dar svarbiau, kad išmaniųjų telefonų era sukėlė sprogdinantį duomenų saugyklų poreikį, kurio „MyLifeBits“ projektas nenumatė. Apie 2007 metus, kai šis projektas artėjo prie pabaigos, buvo manoma, kad vieno terabaito, arba 1 tūkst. gigabaitų, duomenų turėtų pakakti visam žmogaus gyvenimui.
„Mes manėme, kad tokio kiekio pakaks, kad būtų galima išsaugoti viską, ką matėte ar girdėjote, – sakė G. Bellas. – Tačiau mūsų pasaulio modelis tikrai pasikeitė.“
Gordonas Bellas / © Kvinslando technologijų universiteto nuotr.
Bioatmintis
Pats G. Bellas jau yra nutraukęs aktyvų gyvenimo registravimą ir dabar tai daro keli užkietėję jo pasekėjai.
Tačiau G. Bellas teigia, kad dėl visur esančių technologijų mes turime dar geriau sekti savo duomenis. Galiausiai, jei mūsų prietaisai saugo mūsų reikšmingiausius gyvenimo momentus, tuomet jiems reikia svarbaus augmento, kurį jis vadina „bioatmintimi“.
„Bioatmintis tikrai yra URL, raktažodžiai ar metaduomenys viskam, kas saugoma jūsų kompiuteryje“, – sako G. Bellas.
Toks požiūris padėjo jam kasdieniame gyvenime: pareigingai saugodamas ir indeksuodamas visus kada nors gautus ir išsiųstus savo elektroninius laiškus, dabar jis gali grįžti ir atkurti pokalbius, kurie vyko tarp jo ir kolegų dar 9-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Jam tokia atmintis patinka.
„Galiu grįžti ir prisiminti visus dalykus, kurių niekada negalėčiau prisiminti“, – teigė G. Bellas.
Jis sako, kad mums reikia geresnių ir labiau paplitusių registravimo praktikų, ir kad technologijos dar nepasiekė to lygio, kai galėsime fiksuoti sąveikas, vykstančias akis į akį, ir vėliau jas atkurti. Tačiau jis mano, kad tai tėra „technologijų ir lėšų“ klausimas, ir pataria tokiems startuoliams kaip digi.me kurti asmeninius paieškų variklius.
G. Bellą labiau neramina tas faktas, kad bendrovės pradeda labiau slėpti surinktus duomenis ir būdus, kaip juos surenka. Tai mažina vartotojų pasitikėjimą prietaisais ir trukdo tobulinti gyvenimo registravimo filosofiją.
G. Bellas, kuriam dabar yra 81 metai, nešioja tris fizinio aktyvumo matavimo apyrankes, kad sektų savo širdies pulsą ir būtų tikras, kad jo širdies stimuliatorius funkcionuoja tinkamai. Jis seka šiuos duomenis ir mėgsta stebėti, pavyzdžiui, kokį poveikį širdies pulsui padaro antra taurė vyno. Iš dalies jis taip elgiasi dėl to, kad jo naujasis širdies stimuliatorius neleidžia jam pačiam gauti diagnostinių duomenų.
„Aš taip tikrinu savo širdį“, – sakė G. Bellas. „Gyvenimo registravimą perkėliau į praktinę sferą“, – teigė jis.
