Antradienį Vilniuje vykusiame 5-ajame Tradicinės ir atsinaujinančios energetikos forume diskutavę pranešėjai iš Lietuvos, Lenkijos, Estijos, Latvijos bei Švedijos pabrėžė Baltijos regiono šalių bendradarbiavimo svarbą bei orientaciją į galutiniam vartotojui kuriamą naudą.
Forume didžiausias dėmesys buvo skiriamas atsinaujinančiai energetikai, naujoms elektros jungtims ir dujų sektoriui. Renginyje energetikos sektoriaus konkurencingumo tendencijas bei pagrindinius iššūkius analizavo buvęs ISM rektorius ir kandidatas į energetikos ministrus Nerijus Pačėsa, Lietuvos energetinį saugumą bei elektros tinklų sinchronizavimo projekto naudą aptarė VDU rektorius, vienas naujos nacionalinės energetikos strategijos autorių Juozas Augutis. „Daugelis pavyzdžių rodo, kad vystant energetikos projektus yra labai svarbu susitarti su kaimynais, informuoti juos ir gerai žinoti apie jų planus, todėl šis forumas yra tarp svarbių žingsnių komunikuojant, keičiantis informacija ir stengiantis vieniems kitus suprasti“, – tvirtino J. Augutis.
Perspektyvos atsinaujinančiai energetikai
Gustav Melin, Europos biomasės asociacijos AEBIOM prezidentas ir Švedijos biomasės asociacijos generalinis direktorius, forume sakė manantis, kad ateinantys metai Baltijos šalims yra tinkamas metas pradėti naudoti daugiau biodegalų transporto ūkio sektoriuje.
„Aš tikiuosi, kad Lietuva gali būti geras pavyzdys šalies, kuri, energijos gamybai naudodama biomasę vietoj iškastinio kuro, pajėgi gana greitai sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir sumažinti išlaidas“, – sakė G. Melin. UAB „4energia“ vadovas Tadas Navickas pastebėjo, kad per pastaruosius keletą metų Lietuvoje buvo padvigubinta gamyba iš vėjo energijos. „Kai bus baigti šiuo metu statomi parkai, vėjas bus daugiausiai elektros generuojanti atsinaujinančios energetikos rūšis Lietuvoje. Kitas labai malonus aspektas, kad per pastaruosius 3–4 metus vėjo energetikos kainą sumažinome maždaug 35 proc. Kainų judėjimas žemyn yra labai aiškus ir labai ryškus, todėl manau, kad vėjas turi ypatingai dideles perspektyvas Lietuvoje“, – džiaugėsi pranešėjas.
Tadas Navickas
Siekis – dujų biržos sukūrimas
Bendrovės „Lietuvos dujų tiekimas“ komercijos direktorius Haroldas Nausėda pastebėjo, kad gamtinių dujų rinka ir kliento bei tiekėjo rolės keičiasi. „Gamtinių dujų tiekimo grandinė sudėtingėja – atsiranda naujų grandinės elementų. Tuo pačiu sparčiai keičiasi nacionaliniai teisės aktai bei griežtėja ES reguliacinė aplinka. Esant tokiems pokyčiams svarbu, kad energijos resursai vartotojams būtų pasiekiami be apribojimų, lanksčiai, teisiniai reikalavimai būtų vykdomi, o svarbiausia, kad gamtines dujas vartotojai gautų rinkos kainomis“, – teigė jis.
Jam pritarė „GET Baltic“ vadovė Giedrė Kurmė, akcentuodama, jog ilgalaikis dujų sektoriaus tikslas turėtų būti Rytų Baltijos regiono dujų biržos sukūrimas ir lengva prieiga visiems dalyviams. Vieningam dujų rinkos funkcionavimui Baltijos šalyse šiuo metu trūksta Latvijos spendimo dėl dujų rinkos liberalizavimo.
Forume savo įžvalgomis taip pat pasidalijo bendrovių „Lietuvos energijos gamyba“ direktorė Eglė Čiužaitė, Latvijos Seimo patarėjas energetikos klausimais Reinis Aboltinš, „Eesti Energia“ generalinis direktorius Hando Sutter, Global BOD Group valdybos pirmininkas Vidmantas Janulevičius ir kiti energetikos sektoriaus ekspertai. „Jei 2012 metais Lietuva, kalbant energetikos mastais, buvo tik nedidelė sala, tai šiuo metu ji yra stambi ir svarbi elektros rinkų kryžkelė. Lietuva yra labiausiai elektros tinklais sujungta šalis visame regione, esame vieninteliai regione sujungti su trijų rūšių elektros sistemomis: su rytine Rusijos sistema, su Šiaurės šalių sistema bei Vakarų Europos sistema. Turime išnaudoti šią unikalią galimybę būti svarbių sprendimų centre“, – sakė forumo sumanytojas ir organizatorius, Estijos prekybos rūmų valdybos pirmininkas Robertas Juodka.
Kasmetinį tradicinės ir atsinaujinančios energetikos forumą organizavo Estijos prekybos rūmai Lietuvoje, advokatų kontora PRIMUS (ankstesnis pavadinimas VARUL) bei Estijos ambasada Vilniuje. Renginio partneriai: Latvijos, Švedijos bei Lenkijos ambasados, Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmai, Lietuvos pramonininkų konfederacija, bendrovės „Enefit“, „Amber Grid“, „Nordica“, „Lexus“, „Narbuto 5“, Prekybos ir investicijų rėmimo skyrius prie Lenkijos Respublikos ambasados.