Visame pasaulyje pastaraisiais metais vis garsiau kalbama apie ketvirtąją pramonės revoliuciją, vadinamą „Industrie
4.0“. Lietuvos, kaip ir viso pasaulio, verslui svarbu reaguoti ir priimti skaitmenizacijos procesus sparčiai ir efektyviai, tik
tuomet verslas sugebės išlikti konkurencingas globalioje aplinkoje – būtent tai ir yra esminis pramonės revoliuciją
skatinantis veiksnys.
Visame pasaulyje pastaraisiais metais vis garsiau kalbama apie ketvirtąją pramonės revoliuciją, vadinamą „Industrie
4.0“.
Lietuvos, kaip ir viso pasaulio, verslui svarbu reaguoti ir priimti skaitmenizacijos procesus sparčiai ir efektyviai, tik tuomet verslas sugebės išlikti konkurencingas globalioje aplinkoje – būtent tai ir yra esminis pramonės revoliuciją skatinantis veiksnys.
Vienas iš skaitmenizacijos proceso ekspertų Vokietijoje, vyriausiasis sistemų architektas iš „SAP“ (verslo taikomųjų programų paslaugų kompanija) Tomas Madsenas teigia, kad įmonės turi pasiryžti skaitmenizacijai visuose lygmenyse: nuo darbo kabinetų iki posėdžių salių, nuo gamybos padalinių iki sandėlių, nuo kompiuterio ekrano iki mobiliųjų įrenginių. Skaitmenizacija sudaro sąlygas efektyviai valdyti ryšius su klientais ir tiekėjais, produkto gyvavimo ciklą, tiekimo grandinę.
„Konkurencingu galima išlikti tik kuriant vartotojų geidžiamus gaminius, siūlant nepriekaištingas paslaugas, taikant pažangius verslo modelius. Tačiau visa tai reikalauja nuolatinio dalijimosi informacija skaitmeniniu būdu, nes tik taip spartėjančiame pasaulyje įmanoma tiksliai ir kruopščiai įgyvendinti visus verslo procesus nuo užsakymų priėmimo iki gamybos ir platinimo galutiniam vartotojui“, – teigia T. Madsenas.
Kalbėdamas apie Lietuvos perspektyvą ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste, ekspertas pabrėžia, kad norint stiprinti Lietuvos ekonomiką, technologijas reikia priimti ir įvaldyti, o ne joms priešintis. „Tai niekuo nesiskiria nuo to, kaip viskas vyko ankstesniųjų „revoliucijų“ laikotarpiu. Įvaldę naująsias technologijas, mes tampame lankstesni, vadinasi, dirbame efektyviau. Šalys, kurios pirmosios pasitelks technologijas, ir bus tos, kurios nuskins pirmuosius atsinaujinusios gamybos vaisius ir kitą pažangos suteikiamą naudą“, – pabrėžia „SAP“ ekspertas.
Futurologai svarsto, kad judant naujos pramonės revoliucijos kryptimi, ilgainiui gamyboje neišvengiamai žmones pakeis mašinos, dalį produktų greitai išstums paslaugos, o daiktų internetą valdys net ir gyvulininkyste užsiimantys ūkininkai. Yra nuomonių, jog ketvirtoji pramonės revoliucija gali atsigręžti prieš tradicines žmonijos vertybes – darbą, bendruomenę, šeimą ar tapatybę. Tačiau T. Madsenas pramonės revoliucijos taip nedramatizuoja ir „revoliuciją“ yra linkęs keisti kitu terminu. „Industrie 4.0“ yra evoliucija, ne revoliucija. Todėl svarbu suprasti, kad evoliucionuos ir pats darbas kaip reiškinys, ir žmonių vaidmuo darbe. Ši evoliucijos banga kartu su savimi „plukdys“ net ir mechaninėje, rutininėje srityje darbą dirbančius žmones, atsiras nuotolinio darbo formos, hibridinės profesijos“, – teigia skaitmenizacijos ekspertas.
Tomas Madsenas bus vienas iš pirmosios Lietuvoje gegužės 19 d. rengiamos konferencijos pramonės revoliucijos tema „Industrie 4.0“ pranešėjų. Jis įsitikinęs, kad svarbiausia verslui pradėti keistis dabar ir daryti tai, kas protinga; visa esmė yra galutinio rezultato siekimas, o ne pačios technologijos. Šis pramonės virsmas neaplenks ir Lietuvos. Žvelgiant geografiškai, Lietuva turi daug galimybių tapti nauju Europos centru, telkiančiu intelektualius inžinerinius sprendimus ir gamybą. Tai itin aktualu mūsų šaliai, nes stipriai išvystytam ir progresuojančiam Lietuvos inžinerinės pramonės sektoriui per metus tenka 23 proc. sukuriamo bendrojo vidaus produkto (BVP), o daugiau negu 70 proc. pagamintos produkcijos eksportuojama į užsienį. Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA duomenimis, inžinerinės pramonės sritis Lietuvoje stabiliai auga jau beveik 10 metų, o šiemet prognozuojamas 10 proc. sektoriaus apyvartos augimas. Priklausomai nuo gebėjimo adekvačiai veikti pramonės revoliucijos kontekste, tendencijos gali keistis.
Siekiant, kad Lietuvos pramonė ir toliau progresuotų, o pati šalis taptų nauju Europos centru intelektualiai gamybai, ekspertų teigimu, tiek verslas, tiek visuomenė turėtų vystyti glaudesnę gamybos, informacinių ir ryšių technologijų sąjungą, įvaldyti pažangias technologijas, apgalvotai investuoti ir įvertinti verslo skaitmenizacijos reikšmę. Plačiau apie visa tai bus diskutuojama gegužės 19 d. Vilniuje vyksiančioje konferencijoje „Industrie 4.0“. Konferenciją organizuoja Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai ir Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA.
