T-minus du metai iki Marso. Savo „Twitter“ paskyroje privati kosminių skrydžių kompanija SpaceX“ paskelbė ketinanti nusiųsti savo „Dragon“ kapsulę į Marsą jau 2018 m. Bet ar Raudonasis Drakonas išties skris? Grafikas ambicingas, tačiau realistiškas.
T-minus du metai iki Marso. Savo „Twitter“ paskyroje privati kosminių skrydžių kompanija SpaceX“ paskelbė ketinanti nusiųsti savo „Dragon“ kapsulę į Marsą jau 2018 m. Bet ar Raudonasis Drakonas išties skris? Grafikas ambicingas, tačiau realistiškas.
Ar „SpaceX“ „Dragon 2“ kapsulė nusileis Marse? / © „SpaceX“
„Dragon“ nuo pat pradžių buvo kuriamas, turint galvoje Marsą, tai matosi iš jo dizaino, – sako Jimas Bellas iš Arizonos valstijos universiteto Tempe, dirbęs su keliomis NASA misijomis į Marsą ir dabar besidarbuojantis su planuojamu „Mars 2020“ marsaeigiu. – Jokiu būdu nenuvertinčiau šių vaikinų.“
Sunkioji dalis bus ne zondo nuskraidinimas į Marsą, bet jo nuleidimas ant planetos paviršiaus. Ir čia kompanijai reikės šiokios tokios NASA pagalbos. Daugiau detalių kol kas nepateikiama, bet bendras planas vykdomas bent jau nuo 2011 metų, sako Brianas Glassas iš NASA Ames tyrimų centro Kalifornijoje.
„Tai nėra netikėtumas, – sako jis. – Tai nėra tik šast ir po poros metų jau lekiame. Tai septyneri metai pastangų, kurių kulminacija numatyta 2018 metais ir kurios tęsis toliau.“
„SpaceX“ „Falcon 9“ raketa pirmą kartą buvo paleista 2010 metais, o „Dragon“ kapsulė sėkmingai gabena krovinius į Tarptautinę kosmoso stotį (TKS) nuo 2012. Kelionei Marsan bus panaudotos pagerintos šių komponentų versijos: „Falcon Heavy“ raketa, kuri iš esmės yra į vieną sujungtos trys „Falcon 9“ raketos pakopos, ir „Dragon 2“ kapsulė, kuri gabens astronautus į TKS ir atgal.
„Jeigu „Falcon Heavy“ ir „Dragon 2“ darbai ir toliau vyks pagal grafiką, iki 2018 jie gali suspėti, – sako buvęs NASA vyr. technologas Robertas Braunas, dabar dirbantis Džordžijos technologijų institute Atlantoje. – Jeigu jei užtruks, tada iki 2018 metų viską atlikti bus sunku.“
Nė viena iš šių dalių dar nebuvo nuodugniai išbandyta. Pirmasis „Falcon Heavy“ startas suplanuotas vėliau šiais metais, o „Dragon 2“ bandomieji skrydžiai planuojami šiais ir kitais metais.
„Dragon“ variklio bandymai / © „SpaceX“
Prisimindamas „SpaceX“ istoriją apie ambicingus grafikus, kurie paskui neįvykdomi, Jonathanas McDowellas iš Harvard-Smithsonian astrofizikos centro dėl tokių planų nesilažintų.
„Negalima garantuoti, kad pirmieji keli tokios didelės raketos paleidimai vyks sklandžiai, – sako jis. – Manau, iki 2018 suspėti bus sunku. 2019 atrodo labiau tikėtina data, bet dėl to namo neužstatyčiau.“
Kaip bebūtų, jis beabejoja, kad misija įgyvendinama. „Jie tai atliks. Klausimas tik, kada.“
Jei „Falcon Heavy“ atitiks specifikacijas, kelionė į Marsą neturėtų kelti rūpesčių.
„Iššūkis nusigauti iš Žemės į Marsą aiškiai įveikiamas, – sako kosmoso politikos ekspertas Johnas Logsdonas iš George'o Washingtono universiteto, pažymėdamas, kad Indijos kosmoso programai tai atlikti pavyko iš pirmo karto. – Labai smalsu, kaip jie rengiasi iš Marso orbitos nusileisti ant planetos paviršiaus. Tai sunkioji dalis.“
Marso atmosfera reta, o gravitacija stipri, tad čia nusileisti, o ne nukristi – sunku. 900 kilogramų sveriantis NASA „Curiosity“ marsaeigis nubrėžė masės ribą, kurią parašiutais galima nuleisti ant paviršiaus, ir jo drąsus nusileidimas pakibusiu kranu buvo apibūdintas kaip „septynios minutės siaubo“.
„Dragon 2“ svers ~6400 kilogramų, bus daugiau nei septynis kartus sunkesnis. Jis turės aštuonis jį pakibusį laikysiančius variklius, kurie sausį buvo išbandyti, kapsulei kabant ant krano (žr. nuotr. aukščiau). Tai „nusileidimo Marse raktas“, „Twiterryje“ parašė „SpaceX“.
„Darau prielaidą, kad žemyn jis leisis savo varikliais, – sako Logsdonas. – Akivaizdu, tai nemenkas iššūkis.“
Nusileidimas Marse
Laimei, „SpaceX“ bendradarbiauja su labiausiai patyrusiais nusileidimų Marse ekspertais: NASA.
„Iš daugelio jaudinančių dalykų, kuriuos veikiame drauge su Amerikos verslu, ypatingai džiaugiamės dėl būsimo „SpaceX“ projekto, kuris bus vykdomas pagal dabartinį „nesikeitimų fondais“ susitarimą su šia kompanija, – rašė NASA administratoriaus pavaduotoja Dava Newman. – Mainais į „SpaceX“ duomenis apie skrydžio į Marso trajektorijos, žemėjimo ir nusileidimo duomenis, NASA pasiūlys techninę paramą firmos planams nuleisti bepilotį „Dragon 2“ erdvėlaivį Marse.“
Dalis šios paramos bus „Deep Space Network“ panaudojimas komunikacijai su zondu palaikyti, šiam skriejant į Marsą, ir patarimai dėl planetų saugojimo – kaip apsaugoti be ką, kas gali gyventi Marse nuo besileidžiančio zondo.
„Tarp „SpaceX“ ir NASA nėra ir neturėtų būti konkurencijos. Ji – tarp žmonių ir Marso, – sako McDowell. – Žinoma, vidinis rungtyniavimas yra, kuriam pavyks ten nusigauti pirmiems. Bet visi su tuo susiję mielai išklauso idėjas, kaip ką nors pagerinti, nes užduotis sunki.“
Jei „SpaceX“ praleis 2018 paleidimo langą, turės laukti iki 2020 – tiek gali pakakti surengti mokslinį eksperimentą, kurį būtų galima pasiųsti kartu. Jei ne 2020, tada 2022.
„Jie nuolat bando. Toks požiūris tinkamas, jei kabame apie kažką tokio sudėtingo, kaip nusileidimas Marse, – sako Braunas. – Svarbesnis už 2018-uosius, manau, yra pats paskelbimas. Yra privati firma, ketinanti nuvykti į Marsą savo jėgomis. Tai – negirdėtas dalykas. Tai visiškai nearti dirvonai.“
