Lietuvoje šiuo metu yra renovuota daugiau nei 350 daugiabučių, tačiau tik apie 5 proc. jų gyventojų
pasinaudojo galimybe ant stogo įsirengti saulės kolektorius ir tokiu būdu per metus išlaidas karšto
vandens ruošimui sumažinti apie 40–60 proc., o šiltuoju metu – net iki 90 proc.
Lietuvoje šiuo metu yra renovuota daugiau nei 350 daugiabučių, tačiau tik apie 5 proc. jų gyventojų pasinaudojo galimybe ant stogo įsirengti saulės kolektorius ir tokiu būdu per metus išlaidas karšto vandens ruošimui sumažinti apie 40–60 proc., o šiltuoju metu – net iki 90 proc.
Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) mokslininkas Rokas Valančius teigia, kad lietuviams vis dar trūksta informacijos apie atsinaujinančius energijos šaltinius, o mitą, kad Lietuvoje atsinaujinančiai energetikai yra nepalankus klimatas, paneigia rytų Vokietijos pavyzdžiu, kurioje daugumą stogų jau dengia saulės kolektoriai.
Veiksmingesni – plokštieji saulės kolektoriai
Saulės kolektorių pritaikymą vykdant daugiabučių namų renovaciją tyręs specialistas teigia, jog, norint sutaupyti karšto vandens išlaidas pasitelkiant Saulę, reikia žinoti kelis esminius punktus. Pirmiausiai siūloma naudoti plokščiuosius saulės kolektorius, kurie yra pigesni, pasižymi ilgesniu tarnavimo laiku ir didesniu atsparumu aplinkos poveikiui nei vakuuminiai kolektoriai.
„Nors vakuuminiai kolektoriai turi privalumų, tokių, kaip mažesni šiluminiai nuostoliai, pasiekiamos aukštesnės darbinės temperatūros, tačiau atlikti tyrimai Lietuvoje parodė, kad sistemos su vakuuminiais saulės kolektoriais pagamina tokį patį arba net mažesnį energijos kiekį iš vieno kvadratinio metro bendrojo paviršiaus ploto per metus“, – atliktų tyrimų rezultatais dalijosi R. Valančius.
Dažniausia ir didžiausia daroma klaida renovuojant daugiabučių namus – prastas investicinis projektas. Pasak KTU mokslininko, gyventojai, norintys įsidiegti alternatyvius energijos šaltinius, turėtų kelti papildomus reikalavimus investicinių planų rengėjams.
Investicinio projekto rengėjas turėtų turėti patirties ir specializuotą įrangą tokių sistemų modeliavimui („T*Sol“, „Polysun“ ar kt.). Iš pateiktų modeliavimo rezultatų užsakovai galėtų pasirinkti jiems labiausiai tinkamą variantą. Taip pat reikia iš anksto numatyti patalpas akumuliacinėms talpoms įrengti, įvertinti esamą stogo plotą bei jo konstrukciją.
Atsipirkimo laikas – 10 metų
Nors požiūris į saulės energetiką kasmet gerėja ir gyventojai vis daugiau žino apie saulės kolektorių sistemas bei jų teikiamą naudą, dažną sustabdo santykinai didelė šių sistemų kaina ir atsipirkimo laikas. „Vidutinis saulės kolektorių atsipirkimo laikas renovuotame daugiabutyje yra apie 10 metų, nevertinant valstybės paramos, tačiau jis priklauso nuo daugelio faktorių – įrengtos sistemos tipo, centralizuotai tiekiamos šilumos kainos, tinkamos sistemos eksploatacijos“, – teigė R. Valančius.
Tyrimais atliktais Lietuvoje nustatyta, kad vidutinė šeima gyvenanti nerenovuotame daugiabutyje suvartoja 2,5 kub. metrus karšto vandens per mėnesį. Norint padengti apie 50 proc. karšto vandens poreikio per metus reikėtų kiekvienam butui įrengti 1,8 kv. m efektyvaus paviršiaus ploto saulės kolektorių ir 90 litrų akumuliacinę talpą. Investicijos į tokią sistemą būtų apie 380 eurų/kv. metrui, nevertinant projektavimo darbų. Įvertinus galimą valstybės paramą tokia sistema atsipirktų vidutiniškai per 6–7 metus. Dauguma atvejų renkantis kokybiškus vakuuminius saulės kolektorius sistema būtų brangesnė ir atsipirkimo laikas 2–3 metais ilgesnis.
Taip pat specialistas teigia, kad nemažai gyventojų jau žino apie 35 proc. valstybės paramą daugiabučių namų renovacijai, tačiau labai trūksta informacijos ir paramos sistemos individualių namų gyventojams, norintiems įsidiegti alternatyvius energijos šaltinius. Kitą vertus, paramos sistema (iki 30 proc.) per Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondą veikia jau keletas metų, o kasmet paskirta pinigų sumą yra išdalinama per keletą dienų. Šias metais paraiškas paramai gauti ruošiamasi priimti nuo gegužės 3 d.
„Saulės kolektorių ir kitų atsinaujinančių energijos šaltinių įdiegimas individualiuose namuose yra gerokai paprastesnis nei daugiabučiuose namuose, tačiau atsipirkimo laikas dažniausiai ilgesnis. Statantis naują namą arba renovuojant seną reikėtų pagalvoti apie visus atsinaujinančios energijos rūšis (saulės kolektorius, saulės baterijas, šilumos siurblius ar kt.).
Jeigu nėra galimybės šių sistemų įsirengti iš karto, vertėtų pagalvoti apie galimybę tai padaryti vėliau – pavyzdžiui pagrindinį stogo šlaitą orientuoti į pietų pusę, katilinėje numatyti vietą akumuliacinei talpai“, – patarimus dalija KTU Statybos ir architektūros mokslininkas R. Valančius.
Būtina rinktis kokybiškus įrenginius
Vienas iš svarbiausių etapų įrenginėjant saulės kolektorių sistemą – komponentų pasirinkimas. Mokslininkas pripažįsta, kad žmones dažnai nusivilia atsinaujinančių energijos šaltinių teikiama nauda būtent todėl, kad neteisingai pasirenka įranga ar jos tiekėją.
„Visi žmonės linkę taupyti, tačiau dažnai sutaupoma perkant brangesnę, bet kokybišką įrangą. Jeigu nusipirksite nepatikimo gamintojo įrangą, kuri suges po trijų metų eksploatacijos – suprantama, kad šios sistemos įrengimas jums neatsipirks“, – teigia R. Valančius ir rekomenduoja rinktis pasaulyje jau žinomų įmonių produkciją, kuriai suteikiamos ilgalaikės gamintojo, o ne pardavėjo garantijos.
Atliekant daugiabučio renovacija produkcijos kokybė yra itin svarbi – kuo didesnis projektas, tuo greičiau jis atsiperka, tad geriau investuoti daugiau pinigų, tačiau rezultatais džiaugtis dar ilgai po sistemos įrengimo. Mokslininkas skatina gyventojus ir organizacijas aktyviai domėtis valstybės ir Europos sąjungos skiriamomis kompensacijomis ir rinktis tokius projekto rengėjus, kurie užtikrintų kokybiškų produktų, teisingų sprendinių parinkimą ir be abejo investicijų atsipirkimą.
