Visame pasaulyje balandžio 26 d. žinoma kaip intelektinės nuosavybės diena, kuomet prisimenamos pasaulį pakeitusios idėjos ir skatinamas intelektinės nuosavybės produktų kūrimas. Visgi šiais laikais dėl nuolat augančios konkurencijos ir informacinių bei komunikacinių technologijų plėtros apsaugoti žmogaus kūrybinės veiklos rezultatus darosi vis sunkiau. 
 Erikas Saukalas |
|---|
Visame pasaulyje balandžio 26 d. žinoma kaip intelektinės nuosavybės diena, kuomet prisimenamos pasaulį pakeitusios idėjos ir skatinamas intelektinės nuosavybės produktų kūrimas. Visgi šiais laikais dėl nuolat augančios konkurencijos ir informacinių bei komunikacinių technologijų plėtros apsaugoti žmogaus kūrybinės veiklos rezultatus darosi vis sunkiau. Pristatome 5 populiariausius intelektinės teisės objektus ir dažniausiai pasitaikančius teisių į juos pažeidimus.
Autorių teisės. Autorių teisės – vienos iš dažniausiai pažeidžiamų intelektinės nuosavybės teisių. Autorių teisių objektų ratas labai platus, todėl ir pažeidimai šioje srityje labai įvairūs: kopijuojami įmonių logotipai, prekių ir jų pakuočių dizainai, įvairūs tekstai, aprašymai, nuotraukos, pavyzdžiui, iš kitiems asmenims priklausančių interneto svetainių, nesumokėjus licencinių mokesčių, naudojamos ir platinamos kompiuterių programos, filmai, knygos, muzikos kūriniai. 2015 m. pirmosios instancijos teismuose buvo pradėtos 42 bylos dėl autorių teisių pažeidimų. Daugiau bylų buvo iškelta tik dėl teisių į prekių ženklus pažeidimo. Ši statistika pažymi tik tokius konfliktus, kurie pasiekė teismą, tačiau didelė ginčų dalis išsprendžiama taikiai. Esant akivaizdžiam pažeidimui, pateikus pretenziją, paprastai pažeidėjas neteisėtus veiksmus nutraukia.
Prekių ženklai. Pastebima, jog prekių ženklų apsaugos srityje dažniausiai susiduriama su keliomis problemomis. Pirma, pateikiant paraiškas įregistruoti žymenis dažnai neatsižvelgiama į tai, kad šie žymenys yra aprašomieji ir yra didelė rizika, jog nebus registruoti arba, jeigu ir būtų registruoti, jiems bus suteikiama siauresnė teisinė apsauga. Antra, naudojant ar pateikiant paraišką registruoti žymenį, kuris klaidinamai panašus į ankstesnį kitam asmeniui priklausantį prekių ženklą, nors dažnai atrodo, kad ženklai nėra panašūs ir visuomenės neklaidina. Todėl, prieš naudojant ar pateikiant paraišką registruoti žymenį, pravartu atlikti tokio žymens tyrimą, kurio metu įsitikinama, ar jis yra registrabilus, o taip pat – ar nepažeidžia kitų asmenų išimtinių teisių į prekių ženklus. Lietuvoje prekių ženklų savininkų teisės paprastai yra ginamos pateikiant pretenziją išspręsti ginčą taikiai. Vis dėlto, nepasiekus taikaus susitarimo, paduodamas protestas LR Valstybiniam patentų biurui arba ieškinys Vilniaus apygardos teismui – 2015 m. paduoti 93 protestai ir 51 ieškinys.
Dizainas. Dizaino apsaugos pažeidimas pasireiškia produkto išvaizdos kopijavimu, kadangi dizaino registracija saugo bendrą ar dalį gaminio vaizdo. 2015 m. Lietuvos pirmosios instancijos teismuose buvo išnagrinėta tik viena byla dėl teisių į dizainą pažeidimo. Tokia situacija turbūt yra susidariusi dėl to, kad šiuo metu rinkoje nėra populiaru registruoti gaminių dizainus, kadangi originaliems dizainams yra suteikiama apsauga ir remiantis autorių teisėmis. Vis dėlto, siekiant tinkamai apsaugoti savo teises į dizainą, o kartu ir investicijas į jį, rekomenduojama pateikti paraišką dizainui registruoti, atsižvelgiant į tai, kad šis procesas yra pakankamai greitas bei egzistuoja galimybė įgyti apsaugą visoje Europos Sąjungoje. Dizaino registracija suteikia lengvesnę bei efektyvesnę dizaino savininko teisių apsaugą.
Komercinės paslaptys. Dar viena populiari intelektinės nuosavybės pažeidimų rūšis – komercinių paslapčių atskleidimas. Vienas dažniausiai pasitaikančių komercinių paslapčių atskleidimo būdų – ankstesnio darbdavio komercinę paslaptį sudarančios informacijos naudojimas, kuomet yra perviliojami įmonės klientai. Taip pat – nuosavo verslo įkūrimas arba dalyvavimas konkuruojančiame versle, pasinaudojus ankstesnio darbdavio komercine paslaptimi. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai darbdavio komercinės paslaptys atskleidžiamos „uždarame“ draugų rate, tačiau ilgainiui tampa viešos dideliam asmenų ratui. „Galvų medžioklė“, aštrėjanti konkurencija rinkoje, technologinis progresas bei bylų skaičiaus dėl neteisėto komercinės paslapties panaudojimo didėjimas rodo, kad praktikoje ši problema aktualumo nepraras dar kurį laiką.
Išradimai (patentai). Nors teisminių bylų dėl patentų pažeidimo šiuo metu Lietuvoje yra nedaug (kiekvienais metais atsiranda tik apytiksliai po vieną naują bylą), ši rizika didėja, nes vis daugiau įmonių Lietuvoje nusprendžia patentuoti savo išradimus, taip pat palaipsniui didėja Europos patentų išplėtimų kiekis iš Europos patentų tarnybos (EPT). Įsigaliojus vieningajam Europos patentui, patentų pažeidimo tikimybė Lietuvos teritorijoje ženkliai padidės – vien per artimiausius metus nuo vieningojo patento įsigaliojimo, pažeidimo tikimybė padidės apytiksliai net 2 kartus, vėliau Europos patentų kiekis ir toliau didės panašiu tempu. Kopijuoti ir perpardavinėti pasidarys sunkiau, tačiau tai paskatins inovacijas, kurias „Horizont 2020“ programa dosniai rems.
Komentaro autorius Erikas Saukalas, Advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai METIDA“ partneris, advokatas, tarptautinių ryšių grupės vadovas
