Černobylio atominės elektrinės katastrofa 1986 m. balandžio 26 d., kurią iš pradžių bandyta nuslėpti, pasauliui buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Didžiulis radiacijos debesis keliavo per visą pasaulį. Jis šiek tiek siekė pietinę Lietuvos dalį, tačiau mūsų šalis nukentėjo palyginti nežymiai. Labiausiai radiacijos lygis pakilo rytinėje Lenkijoje, Vokietijoje. Iš Šiaurės šalių labiausiai nukentėjo Švedija.
Černobylio atominės elektrinės katastrofa 1986 m. balandžio 26 d., kurią iš pradžių bandyta nuslėpti, pasauliui buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Didžiulis radiacijos debesis keliavo per visą pasaulį. Jis šiek tiek siekė pietinę Lietuvos dalį, tačiau mūsų šalis nukentėjo palyginti nežymiai. Labiausiai radiacijos lygis pakilo rytinėje Lenkijoje, Vokietijoje. Iš Šiaurės šalių labiausiai nukentėjo Švedija.
Kur yra Černobylio atominė elektrinė
Černobylis – nedidelis miestelis šiaurės Ukrainoje (12,5 tūkst. gyv.), netoli Baltarusijos sienos. Šalia Černobylio (15 km į šiaurės vakarus), buvo pastatytas atomininkų miestas Pripetė (45 tūkst. gyventojų) ir AE visai šalia jo – vos už 3 km. Šiame mieste gyveno daug jaunų porų, suviliotų puikaus darbo pasiūlymo, naujų būstų ir socialinių garantijų.
Atstumas nuo Ukrainos sostinės Kijevo iki Černobylio – 110 km. Iki Vilniaus – apie 600 km.
Radiacijos paplitimas po Černobylio avarijos
Kodėl sprogo 4-asis Černobylio atominės elektrinės reaktorius
1. Labai svarbus objektas be kontrolės. 1986 m. keturi (panašūs į Ignalinos AE) RBMK-1000 tipo Černobilio AE reaktoriai (statyti 1977–1983 metais) buvo moderniausi Sovietų Sąjungoje tuo metu. Ši šalis gamino apie 10 proc. pasaulinės branduolinės energijos. O Černobylio AE gamino 10 proc. SSRS atominės energijos. Kaip pažymi ekspertai, tuo metu radiacinės saugos kontrolė SSRS buvo labai silpna, buvo nemažai chaoso. Katastrofa nebūtų įvykusi, jei personalas būtų laikęsis saugumo reikalavimų, o reaktorius neturėtų saugumo spragų.
2. Reaktoriaus atjungimas prieš saugumo patikrą. Balandžio 25 d. buvo nuspręsta išjungti 4-ąjį reaktorių aptarnavimui ir papildomų saugumo priemonių įdiegimui. Bet prieš tai pagal instrukcijas reikia išbadyti, kiek laiko dirbs aušinimo turbinos sustabdžius reaktorių. Katastrofa Černobylio AE įvyko būtent per tokį bandymą.
3. Elektros stygius ir pirmoji klaida. Reaktoriaus elektrinė galia – 1000 MW, o šiluminė – 3200 MW. Iš pradžių, sumažinus reaktoriaus galingumą 50 proc. (reikėjo mažinti iki 30 proc., bet dėl elektros trūkumo rinkoje tai nebuvo padaryta) per pusę sumažėjo ir šiluminė galia – iki 1600 MW. Todėl buvo išjungta antroji aušinimo turbina. Be to, prieš testą darbininkai išjungė reaktoriaus savireguliacinę sistemą ir avarinės saugos sistemą.
4. Antras klaidingas žingsnis: operatorius Valerijus Hodemčiukas arba jo kolega (šio žmogaus kūnas nerastas, nes jį užvertė 130 t nuolaužų) bandymo metu balandžio 25 d. kontrolinius strypus (jais kontroliuojama branduolinė reakcija) ištraukė daugiau, nei leido saugumo instrukcijos.
Taip operatorius pasielgė praėjus 9 val. nuo pirmojo galios sumažinimo, balandžio 26 d. 0 val. 28 min. – gavęs valdžios leidimą mažinti reaktoriaus galingumą iki pagal instrukcijas būtinų 30 proc. Tačiau sustojo ne ties 30 proc., o beveik sustabdė reaktorių, – per daug ištraukė kontrolinius strypus. Tad reaktoriaus galia staigiai krito iki 1 proc. Tai buvo rimtas žingsnis į nelaimę, nes reaktorius neapskaičiuotas dirbti tokiu mažu galingumu.
5. Trečia klaida. Netrukus operatorius padaro kitą klaidą – bando suaktyvinti reakciją ir staigiai pakelia reaktoriaus galingumą iki 7 proc.
6. Užstrigo strypai. Dėl konstrukcijos ydos energijos išeiga smarkiai šoktelėjo, karštis deformavo kontrolinius strypus. Strypams įstrigus padidėjo garų slėgis, ir 1 val. 23 min. nakties vietos laiku situacija tapo nebekontroliuojama – žmonės nebegalėjo reguliuoti nei branduolinės reakcijos, nei temperatūros.
7. Reaktoriaus konstrukcija. Kita versija, kad elektrinės operatorius, norėdamas pristabdyti reakciją, staiga bandė suleisti visus šešis strypus į šerdį. Bet reaktoriaus konstrukcija buvo netobula, o tai ir sukūrė prielaidas avarijai. Pasirodo, RBMK tipo reaktoriuose naudojami strypai, norint juos panaudojus nuslopinti reakciją, šį rezultatą duodavo ne iš karto – esant tam tikrai reaktoriaus šerdies būsenai jie prieš tai reakciją sustiprindavo. Todėl per 4,5 sek. galingumas padidėjo 120 kartų daugiau, nei leistina.
Sprogimas neva nuskardėjo darbuotojams spaudžiant avarinio reaktoriaus stabdymo mygtuką.
8. Nuplėšė stogą. 1 val. 23 min. keli sprogimai ir didžiulis ugnies kamuolys nukėlė tūkstančio tonų masės plieno ir betono masės reaktoriaus stogą, suplėšė aušinimo vamzdžius ir pramušė stoge skylę. Į atmosferą buvo išmesta daug radioaktyvių medžiagų.
9. Pirmosios aukos. Vieni žuvo iškart, kiti – gesindami gaisrą. Vietoje žuvo minėtas Valerijus Hodemčiukas, o kitas darbuotojas Vladimiras Šašenokas nuo stuburo lūžio ir daugybinių nudegimų balandžio 26 d. 6.00 val. mirė Pripetės medicinos punkte Nr. 126.
Iš viso, likviduodami avarijos pasekmės, žuvo 32 (vėliau skelbta ir apie 60–80) žmonės, tūkstančiai mirė nuo radiacijos, pranešė vėliau SSRS spauda.
Tačiau nevyriausybinės organizacijos „Greenpeace“ skaičiavimu, iš viso nelaimė nulėmė iki 93 tūkst. žmonių mirčių (įskaitant mirtis nuo vėžio). Nevyriausybinė organizacija Ukrainos Černobylio sąjunga skaičiuoja, kad iki 2011 metų iš viso nuo katastrofos pasekmių žuvo beveik 734 tūkst. žmonių.
10. Ekonominis smūgis. Sustabdyti taršos sklaidą ir užkirsti kelią dar didesnei katastrofai bandė tūkstančiai žmonių. Apie 1 800 sraigtasparnių gesindami gaisrą ant reaktoriaus išbėrė daugiau kaip 5 tūkst. tonų smėlio ir švino. Bandymas suvaldyti katastrofą kainavo apie 18 mlrd. rublių. Ši suma sudavė nemažą smūgį Sovietų Sąjungos ekonomikai.
Skaičiuojama, kad viena iš tiesioginių katastrofos pasekmių Baltarusijai – iki 2011 metų netekta daugiau nei 235 mlrd. JAV dolerių pajamų. Po Černobylio katastrofos radioaktyviomis medžiagomis buvo užteršta penktadalis Baltarusijos žemės ūkių.
Po katastrofos (1986–2000 metais) iš labiausiai radiacijos paveiktų teritorijų Baltarusijoje, Rusijoje ir Ukrainoje buvo evakuota apie 350 tūkst. žmonių.
Dar ir šiandien mokamos kompensacijos apie 7 mln. žmonių, kuriuos tiesiogiai paveikė Černobylio katastrofa. Teigiama, kad 5–7 proc. kasmetinių Ukrainos valdžios išlaidų sudaro išmokos Černobylio aukoms.
