Abejotina, ar Jurijaus Gagarino skrydis buvo didžiausias laimėjimas kosmoso tyrinėjimų srityje, tokią nuomonę LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ išsako Kosmoso mokslo ir technologijų instituto direktorius dr. Domantas Bručas. Jo teigimu, iš pradžių SSRS pirmavo kosmoso varžybose, bet vėliau į priekį išsiveržė amerikiečiai, pirmieji išlaipinę žmogų Mėnulyje.
– Galbūt pradžioje vertėtų aptarti 1961 m., kai įvyko pirmasis žmogaus skrydis į kosmosą, politinį kontekstą. Matyt, ne veltui sakoma, kad J. Gagarino skrydis buvo kosmoso varžybų tarp JAV ir SSRS kulminacija.
– Nežinau, ar tai buvo kulminacija – veikiau vienas iš tarpinių etapų. Tos varžybos vyko jau kurį laiką: iš vienos pusės, JAV ir SSRS varžėsi kosmoso srityje, iš kitos pusės, ne mažiau aršios buvo ginklavimosi varžybos. Kosmonautikos srityje būdavo naudojama karinė technika, pavyzdžiui, raketos. Todėl kosmoso varžybas galima laikyti kaip vieną ginklavimosi varžybų sudedamųjų dalių.
– Kiek svarbus buvo pirmasis žmogaus skrydis į kosmosą technologijų, kosmonautikos mokslo požiūriu?
– Be abejo, jis buvo svarbus tuo, kad buvo įrodyta, jog žmogus gali pakilti į kosmosą. Tiesa, pačios technologijos buvo išbandytos jau anksčiau, nes į kosmosą būdavo skraidinami šunys, jūrų kiaulytės, pelės, manekenai, kurie imitavo žmogų. Šis skrydis veikiau svarbus kaip simbolis, kad žmogus gali pakilti į kosmosą ir jame išgyventi, kad gali permąstyti savo pojūčius bei patirtį grįžęs į Žemę.
– Kiek tiesos yra kalbose, jog J. Gagarinas nebuvo pirmasis sovietų į kosmosą siųstas žmogus, tik apie kitus atvejus buvo nutylėta, todėl mes apie juos nežinome?
– Esama tokių sąmokslo teorijų, bet bent jau kol mokslininkai, istorikai, nagrinėjantys visus archyvus bei dokumentus (šiuo metu archyvai yra atviri), pačių kosmonautų ar kitų šioje srityje dirbusių žmonių atsiminimus, neturi jokių įrodymų, kad kas nors būtų skridęs į kosmosą anksčiau nei J. Gagarinas.
– Dabar jau pastebima, kad tiek J. Gagarino skrydis, tiek nusileidimas nebuvo visiškai sklandūs ir buvo labai rizikuota. Kaip manote, ar sovietai ne per daug skubėjo siųsdami į kosmosą pirmąjį žmogų?
– Taip, be abejo. Kadangi vyko dviejų supervalstybių varžybos, abi jos norėjo būti pirmesnės, greitesnės ir t. t. Pats skrydis nebuvo visiškai sklandus, be to, prieš skrydį buvo priimta gana daug rizikingų kompromisinių sprendimų, pavyzdžiui, dėl žmogaus katapultavimo iš nusileidimo kapsulės.
– Kosminių lenktynių tarp JAV ir SSRS kontekste sovietai pirmąjį žmogaus skrydį efektyviai išnaudojo savo propagandai. Tačiau jau po trijų savaičių JAV atsakė tuo pačiu, kai Alanas Shepardas tapo pirmuoju amerikiečiu, pakilusiu į kosmosą. Dar po aštuonerių metų, 1969 m. rugpjūčio 20 d., amerikiečiai išsilaipino Mėnulyje. Kas, Jūsų požiūriu, buvo reikšmingesnis laimėjimas – pirmasis žmogaus skrydis į kosmosą ar pirmasis žmogaus išsilaipinimas Mėnulyje?
– Sunku pasakyti. Aš manau, kad išsilaipinimas Mėnulyje ir buvo pats kosminių lenktynių apogėjus. Kita vertus, išsilaipinimo Mėnulyje negalėtų būti be pirmojo žmogaus skrydžio į kosmosą. Manau, jog labai svarbūs yra abu įvykiai. A. Shepardo skrydis veikiau buvo suborbitinis skrydis. J. Gagarinas skrido aukščiau, toliau ir panašiai. Taigi tuo metu amerikiečiai nuo sovietų šiek tiek atsiliko.
– O kas šiandien yra pasauliniai lyderiai kosmoso tyrinėjimų srityje?
– Esama skirtingų nuomonių, bet, mano požiūriu, šiuo metu pirmauja JAV. JAV šioje srityje nuėjo gerokai ilgesnį kelią, ir šiuo metu jose kosmoso technologijų plėtra vyksta labai intensyviai. JAV šioje srityje jau veikia ir privatusis sektorius.