Lietuva pasaulyje pirmauja mokslinių lazerių srityje. Tai – labai didelis pasiekimas, kokiu negali girtis nei Latvija, nei Estija. Taip LRT.lt pasakoja vienas iš Higgso bozoną atradusių mokslininkų, Europos branduolinių tyrimų organizacijoje (CERN) tarptautinių santykių patarėju dirbantis fizikas Christophas Schaeferis. „Jokia šalis negali padaryti visko, bet kiekvienai reikia pasirinkti savo „kabliuką“. Lietuva jį jau turi, todėl verslininkai ir valdininkai turi dėti visas pastangas, nes konkurencija auga“, – sako jis.
CERN prieš 1954 m. įkūrė 12 Europos valstybių. Vėliau organizacija plėtėsi, dabar jai priklauso 21 narė. CERN tyrimus šiuo metu atlieka 12 tūkst. mokslininkų iš visų pasaulio valstybių.
„Įdomu tai, kad CERN buvo įkurta tam, kad mūsų protai nenutekėtų iš Europos į JAV. Kadangi dabar pas mus dirba daug amerikiečių, galime teigti, kad ne tik nutekėjimą sustabdėme, bet ir pakreipėme jį priešinga kryptimi“, – juokauja C. Schaeferis.
Tiems, kuriems dalelių fizika ir CERN veikla atrodo per sudėtinga, C. Schaeferis turi paprastą paaiškinimą: CERN bandoma suprasti, kas yra materija, kaip ji veikia, kaip jos dalelės sąveikauja tarpusavyje, kaip ir kodėl veikia Visata.
Didysis hadronų greitintuvas (LHC) paleistas 2010 m. Jo ilgis – 27 kilometrai. LHC viduje vyksta daug kitų eksperimentų – SPS, ATLAS, ALICE, CMS (kur daugiausiai dirba lietuviai, – LRT.lt), LHCb ir t. t. „Pasaulį nagrinėjame iki mažiausių dalelių, esančių protonuose ir neutronuose – kvarkų. Jų dydis – vos 10-15 ir 10-18. Tiriame pamatinius gamtos dėsnius, ieškome dalelių, kurios yra nedalomos. Kuo mažesnė dalelė, tuo didesnio įrankio jos tyrimams reikia. Tai paaiškina milžiniškas CERN pastatytas struktūras“, – teigia C. Schaeferis.
2016 m. CERN skirtas biudžetas yra apytiksliai vienas milijardas Šveicarijos frankų. Gal tokia suma ir atrodo nemaža, tačiau palyginimui – viena NASA misija „Curiosity“ kainavo 2,5 mlrd. JAV dolerių, Kalifornijos universiteto metinis biudžetas moksliniams tyrimams yra keli milijardai dolerių. Visa CERN veikla finansuojama tik iš biudžeto, jokių papildomų įplaukų organizacija neturi.
„CERN dirba ir mokslininkai, kurie jau yra perkopę 90 metų ribą. Vienas iš 1988 m. Nobelio fizikos premijos laimėtojų Jackas Steinbergeris į CERN ateina kasdien, jam 94 metai. Vyresni nei 65 metų asmenys negauna jokio atlygio iš CERN. Tai – įrodymas, kad žmonės čia dirba ne dėl pinigų, o dėl idėjos“, – teigia C. Schaeferis.
CERN ne tik atliekami tyrimai, dirba esami ir būsimi mokslininkai, inžinieriai, IT specialistai, bet ir nuolat vykdomos įvairios programos, kurių tikslas – populiarinti fizikos, ypač dalelių fizikos, sritį pasaulyje, stiprinti mokymo kokybę.
„Turime programų mokytojams. Norime, kad vaikai mokytųsi fizikos iš modernių mokytojų, kad jiems būtų prieinami ir suprantami įvairūs CERN dokumentai. Tai nėra lengvas darbas, tačiau po truputį judame į priekį. Apskaičiavome, kad vienas mokytojas vidutiniškai per karjerą moko apie 1000 vaikų, taigi kartu ir dalinasi turimomis žiniomis“, – pasakoja C. Schaeferis.
Higgso bozono atradimas: jausmas neįtikėtinas
2012 m., praėjus vos 2 metams po LHC paleidimo, CERN atrastas Higgso bozonas. Teorija, kad ši dalelė egzistuoja, buvo sukūrę net trys mokslininkai. Jie tai padarė nebendradarbiaudami tarpusavyje.
Trumpai tariant, Higgso bozonas atsakingas už tai, kad visos elementariosios dalelės turi masę. Be jos neegzistuotų jokios struktūros, jokie dariniai, o kartu – ir mes. CERN už atradimą Nobelio fizikos premijos negavo, nes pats Alfredas Nobelis nurodė, kad šią premiją gali gauti tik asmenys, todėl premija paskirta teorijos kūrėjams – Peteriui Higgsui, Francois Englertui. Šie mokslininkai, prieš daug metų suformavę Higgso bozono teoriją, pirmą kartą susitiko tik per dalelės atradimo paskelbimo ceremoniją CERN.
„Kelios savaitės iki atradimo buvo nuostabios. Žinojome, kad tikrai kažką atradome, bet dar nežinojome, ką tiksliai. Su kitais mokslininkais pradėjome analizuoti duomenis, mums buvo griežtai uždrausta apie tai kalbėti tarpusavyje, kad tikrai niekaip nepaveiktume rezultato. Apskaičiavome ir visi gavome tą patį rezultatą. 2012 liepos 4 d. paskelbėme apie Higgso bozono atradimą“, – prisimena C. Schaeferis.
„Šalutinis produktas“ – metodas vėžio gydymui
Kaip ir visos mokslo misijos, jų vykdymo procese, atsiranda „šalutinių produktų“, kurie naudojami žmonių buityje ir pan. CERN mokslininkai sukūrė ir metodą gydyti vėžį.
„Tarkime, žmogus turi auglį smegenyse. Šiuolaikinėje medicinoje auglys arba išoperuojamas, kas dažniausiai neįmanoma, nes per daug rizikos pažeisti smegenis, arba atliekama chemoterapija, kurios metu taip pat sunaikinamos tiek piktybinės, tiek gerosios ląstelės. Jonų srautas, keliaudamas per medžiagą, beveik nepraranda energijos, tik kai sustoja. Vadinasi, per smegenis galime paleisti jonų srautą ir sunaikinti tik auglį. Tai ypač svarbu gydant vaikus, nes jų smegenys dar nėra pilnai išsivysčiusios, sunaikintos ląstelės neatsigamina“, – aiškina C. Schaeferis.
Tiesa, jonų terapija – vis dar gamybos procese, o jos masinis pritaikymas gali užtrukti. C. Schaeferis pasakoja, kad Kauno technologijos universitete (KTU) kuriamas daug paprastesnis metodas vėžio gydymui. „Jo metu naudojami radioaktyvūs izotopai. Problema ta, kad tokie izotopai gyvuoja tik kelias minutes ar valandas. Tų, kurie gyvuoja kelias valandas, KTU gauna iš Berlyno. Tačiau tų, kurie gyvuoja tik kelias minutes, kol kas gauti Lietuvoje neįmanoma“, – aiškina C. Schaeferis.
Lietuviai svajoja grįžti atgal
Oficialus CERN ir Lietuvos bendradarbiavimas pradėtas 2004 m. Tiesa, garsus Lietuvos fizikas Juozas Vidmantis Vaitkus su CERN dirbo gerokai anksčiau, nuo 1994 metų. Pamatus Lietuvos narystei CERN sudėjo nuolatinis Lietuvos atstovas prie Jungtinių Tautų (JT) ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje Rytis Paulauskas.
Dauguma CERN dirbančių lietuvių – IT specialistai. Kovo 1 d. Lietuva oficialiai pateikė prašymą tapti asocijuota CERN nare. Dokumentas perduotas CERN tarybos prezidentui Sijbranduide Jongui.
„Jūsų prezidentė Dalia Grybauskaitė – labai įdomi moteris. Pamatėme, kad ji yra labai stipri lyderė.Kai mūsų tuometinis generalinis direktorius nuvyko į Lietuvą ir susitiko su D. Grybauskaite, reikalai pajudėjo iš vietos. Jai patiko idėja, nuo tada mums buvo atviros visos durys Lietuvoje, nebuvo jokių nesklandumų“, – sako C. Schaeferis.
Jeigu Taryba nuspręs, kad Lietuva yra potencialiai gera kandidatė tapti asocijuota nare, bus surinkta komisija, kuri tirs, ar Lietuva turi pakankamai išteklių. Bus vertinama mokslinė, verslininkų ir pramonės bazė bei politinė valia, t. y. ar Lietuvos valdžia 100 proc. palaiko narystę. Taryba dėl Lietuvos balsuos kelis kartus. Geriausiu atveju, kokio per CERN istoriją dar nėra buvę, šalis asocijuota nare taps 2017 m.
Mokslininkas pasakoja, kad CERN siekia, jog čia dirbantys mokslininkai grįžtų į Lietuvą ir stiprintų dalelių fizikos sritį. Tam sąlygas pirmiausiai turi sudaryti pati valstybė.
„Kiek teko bendrauti su lietuviais mokslininkais, jie visada svajoja grįžti atgal. Ko nepasakyčiau apie kitų šalių mokslininkus. Tai verslininkai, ir valstybė turi padaryti taip, kad tie žmonės ne tik norėtų sugrįžti, bet ir grįžtų. Gerai, kai mokslininkai gali keliauti ir semtis patirties užsienyje, bet jie turi norėti ir galėti sugrįžti, kad tas žinias panaudotų Lietuvoje. Kiek šiame reikale gali padėti CERN, tiek padėsime. Tik pasakykite savo pageidavimus. Kai tapsite asocijuota nare, kas, neabejoju, tikrai įvyks, susėsime ir sudarysime bendrą strategiją, kaip tai padaryti“, – sako C. Schaeferis.
Šis procesas, anot C. Schaeferio, yra ilgas, todėl pokyčių taip greitai tikėtis negalime. Lietuva pasaulyje pirmauja mokslinių lazerių srityje. C. Schaeferis, savo ruožtu, tikina, jog tai – jau labai didelis pasiekimas, kokiu negali girtis nei Latvija, nei Estija.
„Jokia šalis negali padaryti visko, bet kiekvienai reikia pasirinkti savo „kabliuką“. Lietuva jį jau turi, todėl verslininkai ir valdininkai turi dėti visas pastangas, nes konkurencija auga. Inovacijos yra ateitis. Pavyzdžiui, niekada negalėsime varžytis su Kinija, jeigu nebūsime inovatyvūs. Negaliu prašyti pramonės atstovų, kad jie investuotų į fundamentinius tyrimus – tai pirmiausiai turi daryti valstybė“, – priduria fizikas.
Pasaulio pabaigos nesukels
2010 m., pranešus apie LHC paleidimą, pasaulio žiniasklaida klaidingai interpretavo greitintuvo veikimo principus, ir buvo paskelbta „antis“ apie tai, kad LHC bus atverta juodoji skylė, kuri neva sukels pasaulio pabaigą. Žmonėms, nors kiek besidomintiems mokslu, tokios kalbos atrodė absurdiškos, bet visuomenė buvo ne juokais įbauginta. Pasitaikė ir atvejų, kad CERN buvo paduota į teismą, nes neva „bandė sukelti pasaulio pabaigą“.
„Vokietijoje CERN buvo paduota į teismą, kaltinant, kad siekiame sunaikinti pasaulį. Teismas akylai patikrino visą dokumentaciją, visus leidimus ir mokslinę bazę. Jokių priekaištų mums nebuvo. Viskas, ką darome CERN, remiasi fizikos dėsniais“, – prisimena C. Schaeferis. Ir pabrėžia, kad CERN veikla yra visiškai saugi, o mokslininkų tikslas tikrai nėra sunaikinti planetos.
Fizikas teigia, kad, kalbant apie juodąsias skyles, būtina suprasti, kad jos yra skirtingų tipų:didžiosios, kurios „valgo“ planetas, žvaigždes, plečiasi ir t. t., ir mikro juodosios skylės, kurios gali būti sukurtos dirbtiniu būdu, bet yra tokios mažos, kad negali pritraukti masės ir greitai išnyksta. Dalelių srauto susidūrimas taip pat – nieko naujo. „Tai vyksta kiekvieną sekundę ir milžiniškais kiekiais. Gamtoje tai vyksta milijardus metų. Galiu garantuoti: miegokite ramiai“, – aiškina C. Schaeferis.
Tikslas – perlipti fantazijos ir žinių ribas
Nors CERN išgarsėjo, kai buvo paskelbta apie Higgso bozoną, moksliniai tyrimai po atradimo nesustojo.
„Dabar dirbame ties standartinio modelio teorija. Visos standartinio modelio dalelės buvo atrastos. Taigi dabar nesitikime atrasti naujos dalelės. Bet tai nereiškia, kad nėra kitų teorijų. Viena jų – supersimetrija. Kurioje dar yra neatrastų dalelių. Bėda ta, kad bent jau kol kas nematėme jokių įrodymų, kad supersimetrija yra reali teorija. Pamatysime“, – sako C. Schaeferis.
Mokslininko pagrindinė žinutė, kurią jis nori perduoti pasauliui: fundamentinių mokslinių tyrimų reikia tam, kad būtų peržengtos fantazijos ir žinių ribos. „Kitu atveju užstrigsime. Tai yra investicija. Kam to reikia? Kodėl tai darome? Nežinau. Kiek buvo atlikta fundamentinių tyrimų praeityje, jie visada pateikė įspūdingų atradimų. Kaskart. Tačiau tai gali užtrukti dešimtmečius ar net šimtmečius. [...] Svarbiausia – bandyti, kitaip nieko niekada neatrasi. Kiekviena šalis turėtų skirti biudžetą fundamentiniams tyrimams“, – tikina C. Schaeferis.
Anot fiziko, situaciją gerai iliustruoja anekdotas apie britų fiziką Michaelą Faraday. „Jis tuomet eksperimentavo su elektra ir buvo pakviestas į Karališkąją draugiją Londone atsiskaityti prieš tarybą. Tuomet apie elektrą beveik niekas nežinojo. Taigi draugijos nariai paklausė M. Faraday – kokia iš to nauda? O jis atsakė, kad nežino, bet gali garantuoti, kad po 100 metų tarybos narių palikuonys apmokestins jo išradimus. Nežinau, ar istorija tikra, bet jis buvo teisus“, – teigia C. Schaeferis.