Nors pasaulio gamintojai pradėjo tiekti ir kur kas pigesnius elektra varomus automobilius, tačiau Lietuvą jie pasieks negreitai, LRT RADIJUI sako Lietuvos elektromobilių asociacijos vadovas Laurynas Jokužis. Jo teigimu, paskatinti įsigyti elektromobilį gali PVM lengvatos. O Susisiekimo ministerijos atstovas Vladislavas Kondratovičius tikina, kad prisidėti turėtų ir savivaldybės, pavyzdžiui, sukurti atskiras greičio juostas ir nustatyti parkavimo mokesčio lengvatas.
Nors pasaulio gamintojai pradėjo tiekti ir kur kas pigesnius elektra varomus automobilius, tačiau Lietuvą jie pasieks negreitai, LRT RADIJUI sako Lietuvos elektromobilių asociacijos vadovas Laurynas Jokužis. Jo teigimu, paskatinti įsigyti elektromobilį gali PVM lengvatos. O Susisiekimo ministerijos atstovas Vladislavas Kondratovičius tikina, kad prisidėti turėtų ir savivaldybės, pavyzdžiui, sukurti atskiras greičio juostas ir nustatyti parkavimo mokesčio lengvatas.
Daugės įkrovimo stotelių
Šių metų gegužę naujas dalijimosi ekonomikos rinkos žaidėjas Lietuvoje pasiūlys dalytis elektromobiliais. Bendrovė iš Vokietijos gamintojo „Volkswagen“ įsigijo 20 elektrinių automobilių. Šis ekologiškas transportas turėtų ne tik sumažinti spūstis mieste, bet ir taršą. Ekspertai tikina, kad naujos bendrovės atėjimas reiškia, kad Lietuvoje elektromobilių rinka rimtėja. Šalyje jau yra vienas tokios paslaugos tiekėjas.
Lietuvos elektromobilių asociacijos vadovas Laurynas Jokužis sako, kad minėtos bendrovės rezultatai nuteikia optimistiškai, o naujasis žaidėjas paskatins aktyvesnį tinklo vystymąsi: „Automobilių dalijimosi paslaugos sektoriuje elektromobiliai tikrai turėtų veikti neblogai, nes yra pritaikyti nuvažiuoti trumpus atstumus iš taško A į tašką B ir daugiausia mieste. Šis projektas, atėjus šiam žaidėjui, gal šiek tiek išjudins elektromobilių rinką, nes bus įdiegtas įkrovimo tinklas kuriuo, mano žiniomis, bus leidžiama naudotis kitiems vartotojams.“
Šiuo metu Lietuvoje yra registruota per 160 elektromobilių, o jų įkrovimų stotelių – 19, tačiau jau po metų jų bus kur kas daugiau. Tiesa, kol kas konkrečių vietų žemėlapio, kur bus galima įkrauti elektromobilius, dar nėra.
Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktorius Vladislavas Kondratovičius teigia, kad įkrovos stotelės bus pritaikytos visų modelių elektromobiliams. Anot jo, ministerijos strategijoje kalbama ir apie valstybinės reikšmės kelius, o ministras patvirtino struktūros rekomendacijas, pagal kurias ir bus rengiamos įkrovimo stotelės, pavyzdžiui, jos bus kelyje A1 ir A2, taip pat – kelyje „Via Baltica“. Taigi tai gerokai padidins galimybes naudotis elektromobiliais valstybės teritorijoje.
Nors iki šiol Lietuva neskyrė įspūdingų lėšų tokio transporto tinklo vystymui, naujoje strategijoje plėtrai numatyta skirti 10 mln. eurų. V. Kondratovičiaus teigimu, pusė sumos bus skirta valstybiniams keliams, likę 5 mln. eurų – savivaldybėms (t. y. įkrovos prieigų įkūrimui miestuose).
Pigesni elektromobiliai Lietuvą pasieks negreitai
Planuojama, kad kitų metų antroje pusėje atsiras iki 150 stotelių. Šiuo metu savivaldybės, rengdamos miestų planus, privalo numatyti vietas ir elektromobilių stotelių plėtrai. Kritikų nuomone, Lietuva jau dabar vėluoja vykdyti ekologiško transporto plėtrą, mat Estija jau kelerius metus džiaugiasi išvystytu tinklu.
Tačiau L. Jokužis teigia, kad estai nėra labai laimingi. „Ne veltui Lietuva laukė standartų ir pakankamai kokybiškų produktų. Tarkim, Norvegija irgi susidūrė su tomis pačiomis bėdomis – pirmųjų stotelių po poros metų teko atsisakyti ir statyti kitas. Taigi mes šiuo atveju laimėjome“, – pastebi jis.
Vis dėlto elektromobiliai Lietuvoje kol kas nėra populiarūs. Pirmiausia, jie yra kur kas brangesni už įprastus automobilius. Tačiau ekspertai tikina, kad panaudoti elektromobiliai kainuoja tiek pat, kiek įprasti. Svarbu ir tai, kad pasaulio gamintojai pradėjo tiekti ir kur kas pigesnius elektra varomus automobilius, tačiau Lietuvą jie pasieks negreitai.
Pasak L. Jokužio, viena esminių priemonių, galinčių paskatinti įsigyti elektromobilį, – pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos. Šiuo metu subsidijos yra populiarios užsienyje, tačiau, anot eksperto, kol kas nėra aišku, kokios būtent lengvatos turėtų būti Lietuvoje.
„Pagrindinis rodiklis – automobilio ekologiškumas, o elektromobilio tarša – nulis, – kalba L. Jokužis. – Daugelyje Europos valstybių iki 100 g/km CO2 emisijos išmetantys automobiliai yra arba neapmokestinami, arba suteikiamos lengvatos. Tarkim, Prancūzijoje, jei perki automobilį, kurio tarša – iki 100 g/km, nemoki jokių mokesčių, jei perki elektromobilį, susigrąžini 3,5 tūkst. eurų. O jei perki kažkokį sportinį automobilį, kurio tarša 200 g/km ir daugiau, moki 5–8 tūkst. eurų.“
V. Kondratovičius tikina, kad įsigyti elektromobilius turėtų skatinti pačios savivaldybės, pavyzdžiui, sukurti atskiras greičio juostas ir nustatyti parkavimo mokesčio lengvatas, o subsidijos šiuo metu ministerijos lygmeniu nėra svarstomos.
Susisiekimo ministerijos atstovas įsitikinęs, kad, nors elektromobiliai šiuo metu ir yra brangesni, juos įsigijus galima sutaupyti, nes juos įkrauti nieko nekainuoja. Tikimasi, kad iki 2025 m. visi įregistruoti nauji elektromobiliai Lietuvoje sudarys dešimtadalį visų per metus parduodamų naujų automobilių.
