Ekspertai: gaminių perdarymas – slaptas ekonomikos milžinas

„Perdarymo industriją galima palyginti su pasislėpusiu milžinu – ji yra vertinama milijonais eurų. Šis industrinis milžinas gali sukurti tūkstančius kvalifikuotų darbo vietų Lietuvoje“, – įsitikinusi Linčiopingo universiteto (Švedija) mokslininkė Jelena Kurilova-Palisaitienė. Kauno technologijos universiteto (KTU) „Santakos“ slėnyje vyksiančiame Europos tinklo gaminių perdarymui projekto dalyvių susitikime bus aptartos šios industrijos galimybės Europoje ir Lietuvoje.

Mokslininkų teigimu, perdarymas atveria dar neatrastas Lietuvoje darnios ekonominės plėtros ir tvarios aplinkosaugos galimybes. Perdarymas reikšmingai mažina šiltnamio efektą, nes palyginti su naujų produktų gamyba, perdarymo industrijoje daug mažiau anglies dioksido išmetama į atmosferą. Perdarymas yra vienas reikšmingiausių „žiedinės ekonomikos“ elementų, kuris užtikrina kad gaminiai būtų kuriami, gaminami ir naudojami uždaroje sistemoje vengiant išteklių švaistymo ir naujų resursų išgavimo.

„Perdarymas yra lengvai įterpiamas į tradicinę atliekų hierarchijos sistemą virš antrinio panaudojimo alternatyvos. Todėl tai – tinkamesnė strategija nei antrinis panaudojimas ir perdirbimas“, – teigia J. K. Palisaitienė.

Pasak jos, skirtingai nuo įprasto remonto ar restauravimo, perdarymas siekia grąžinti gaminiui „kaip naujas ar dar geresnis“ funkcionalumą bei išvaizdą, suteikiant atitinkamą garantiją.

Kuriama žiedinė ekonomika

Perdarymas taip pat suteikia stiprias verslo plėtros galimybes ir yra ypač tinkamas kuriant žiedinės ekonomikos modelį įmonėse. Idealioje uždaroje sistemoje gamintojas būtų atsakingas už savo gaminį viso produkto gyvavimo ciklo metu, o vartotojas būtų skatinamas grąžinti gaminį atgal po panaudojimo. Toks modelis leidžia perdarytojui bei vartotojui sutaupyti apie 30–70 proc. naujo identiško produkto kainos. Tačiau, nepaisant savo potencialo, perdarymo industrija susiduria su keletu kliūčių. „Produktai turi būti suprojektuoti taip, kad būtų galima gaminius sekti, lengvai išmontuoti ir įvertinti kokybę bei iš naujo surinkti. Tam tikrų kliūčių kyla ir dėl informacijos riboto prieinamumo bei nepakankamo teisinio reglamentavimo“, – teigia J. K. Palisaitienė.

Didelės verslo galimybės Lietuvoje

Perdarymo veiklos ES skatinimos yra įgyvendinamos atskiruose sektoriuose, tačiau Europos perdarytojų tinklas (ERN), veikiantis pagal „Horizontas 2020“ programą, užtikrina tarpsektorinį žinių perdavimą ir skatina perdarymo pramonės augimą ES. ERN renka patirtis iš visos ES, taip pat iš pagrindinių konkurentų – JAV ir Kinijos – ir padeda perdarymo pramonei įveikti bendrus iššūkius šiose srityse. ERN bendradarbiauja ir su Lietuvos mokslininkais – KTU Aplinkos inžinerijos institutu.

2015 metais ERN atliko išsamią ES perdarymo rinkos analizę, vertinant perdarymo veiklų esamą padėtį devynių pramonės sektorių atžvilgiu. Analizės rezultatai, kur skirtingų pramonės sektorių perdarymo veiklos reikšmingumas vertinamas pagal dabartinį perdarymo lygį, ekonominę vertę bei darbuotojų skaičių pateikiami paveikslėliuose.

Pasak mokslininkės, nors Lietuvoje perdarymo galimybės dar nėra pilnai ištirtos, tačiau teigiamų prielaidų šiam verslui plėtoti mūsų šalyje yra nemažai. Tai – išsivysčiusi perdarymo, remonto ir atnaujinimo kultūra Lietuvoje, didelė kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla bei aukšta techninių, verslo, aplinkosaugos, chemijos, metalurgijos studijų kokybė Lietuvos mokslo institucijose, prieinamos logistikos išlaidos. „Lietuva turi ir kitą didelį privalumą – čia labai konkurencinga darbo jėga. Dėl didelio rankinio darbo jėgos poreikio, perdarymas yra per brangus daugelyje Europos šalių, kur darbo užmokesčio lygis yra labai aukštas, palyginti su Lietuva“, – tvirtina J. K. Palisaitienė.