Technologiniai pokyčiai greitėja precedento neturinčiu greičiu ir gali sukurti pasaulį, kurio šiandien net nesugebame įsivaizduoti. Pasaulis taip sparčiai keičiasi, kad daugelis žmonių vargiai gali suvokti savo ateitį. Panagrinėjus istoriją akivaizdu, kad technologiniai pokyčiai vyksta eksponentiškai, nors daugelis iš mūsų to nepastebi. Bet po kelių dešimtmečių pasaulis bus neatpažįstamai pasikeitęs.
Technologiniai pokyčiai greitėja precedento neturinčiu greičiu ir gali sukurti pasaulį, kurio šiandien net nesugebame įsivaizduoti.
Pasaulis taip sparčiai keičiasi, kad daugelis žmonių vargiai gali suvokti savo ateitį. Panagrinėjus istoriją akivaizdu, kad technologiniai pokyčiai vyksta eksponentiškai, nors daugelis iš mūsų to nepastebi. Bet po kelių dešimtmečių pasaulis bus neatpažįstamai pasikeitęs.
Knygoje „Ateitis jau atėjo“ (Tyto alba, 2015) rašiau, kaip dirbtinio intelekto ir robotų kūrimas bei kitos moderniausios technologijos ateitį verčia dabartimi, kaip didina atskirtį tarp moksliškai ir technologiškai raštingų ir neraštingų žmonių. Bet apie tai žmonėms reikia nuolat priminti žiniasklaidoje, nes ateitis juos gali užklupti nepasiruošusius ir skelti antausį skaudžiau, nei kai kuriems skėlė antausį asmeninių kompiuterių paplitimas ir jų taikymas.
Kiek daug senjorų, ir ne tik kaime, dejuoja, kad iš namų negali susimokėti komunalinių paslaugų bankui ir mokesčių kitoms institucijoms, kad nemoka skaityti žinių internetiniuose portaluose, kad jaučiasi beraščiai tuo metu, kai kompiuteris ir internetas tapo langu į pasaulį, o jie liko be informacijos. Kompiuterinio raštingumo paskaitos trečiojo amžiaus universitetuose jiems primena nesuprantamą kinų kalbą.
Amerikiečių kompiuterių specialistas, išradėjas ir futuristas Raimondas Kurzveilas garsėja savo keistomis, bet teisingomis ateities prognozėmis. Jų akivaizdumas seka iš eksponentiškai didėjančio technologinių pasiekimų rinkinio, pradedant kompiuterių skaičiavimo sparta bei duomenų saugojimo galia ir baigiant atsivėrusiomis interneto galimybėmis. Šie pasiekimai kuria technologijas, tokias kaip robotus, dirbtinį intelektą, nanobiologiją, nanotechnologijas ir trimatį (3D) daiktų spausdinimą ir skatina staigius pokyčius pasaulyje. „Mes gyvename šokiruojančiame skirtingame pasaulyje, kitame, nei gyveno mūsų seneliai“, rašo Stenfordo dirbtinio intelekto laboratorijos Kalifornijoje vadovė profesorė Fei-Fei Li, ir tai dar geriau patirs mūsų vaikai ir vaikaičiai.
Kurzveilas ir daugelis kitų mano, kad žmonėms šią pasaulio kaitą sunku suvokti, kadangi tokia yra žmonių prigimtis ‒ pažangą suprasti kaip tiesinį, ne eksponentinį reiškinį, tarsi matytume mažą apskritimo dalį, kuri atrodo tarsi tiesi linija ir nematydami viso apskritimo. Žmonės stengiasi sutelkti dėmesį ir atsiminti tik keletą praeities metų, bet kas prisimena daug tolimesnę praeitį, tas mato milžiniškus pokyčius.
Daugelis dalykų, kuriuos mes laikome kaip savaime suprantamais, prieš keletą dešimtmečių būtų atrodę kaip futuristinės nesąmonės. Internete galime skaityti milijardus puslapių, žiūrėti tiek pat vaizdų ir daugybę filmų; kišeniniai (mobilūs) telefonai tapo neatskiriama asmenybės dalimi; milijardai jutiklių seka realiu laiku viską, pradedant planetos būsena ir baigiant mūsų širdies ritmu, kraujospūdžiu ar miegu; bepiločiai lėktuvai (dronai) ir Žemės palydovai raižo dangų ir seka viską, kas yra ant žemės ir po ja.
Spartėjanti technologinė pažanga pasiekė tokį momentą, kai gali būti priežastimi pavojingų pokyčių tokiose srityse, kaip dirbtinis intelektas, robotų technika ir medicina. Daugelis pasaulio mokslininkų jau nerimauja, kad netolimos ateities pasaulis taps neatpažįstamai pasikeitęs.
Kas jį taip gali pakeisti? Pirmiausia, tai skaičiavimo sparta. Eksponentiškai didėjanti kompiuterių skaičiavimo sparta yra vienas iš svaiginančių pasiekimų rodiklių. Superkompiuteriai 2020 metais tikėtinai bus 30 kartų galingesni už šių dienų kompiuterius.
Antra ‒ tai milžiniškas sukauptos skaitmeninės informacijos duomenų dydis. Prognozuojama, kad iki 2020 metų informacijos duomenų kiekis pasauliniu mastu pasieks milžinišką 44 zetabitų arba 1000 000 000 000 000 000 000 bitų (1021bitų), panašiai tiek, kiek Visatoje yra žvaigždžių. Tai ir bus dirbtinio intelekto mašinų mokymosi žaliava.
Trečia ‒ tai ryšių sparta. Interneto veikla ir mastas sparčiai tobulėja. Plačiajuostiškumas ir WiFi sparta didėja ir interneto duomenų srautas didės zetabitais šiemet ir tikėtinai padvigubės iki 2019 metų.
Ketvirta ‒ tai bendravimo įrenginiai. Iki 2020 metų sujungtų jutiklių ir prietaisų pastatuose, miestuose ir sodybose ‒ tai vadinamasis „ Daiktų internetas“ ‒ dvigubai pralenks žmonių skaičių.
Penkta ‒ tai pokyčiai biologijoje. Konceptualūs ir technologiniai pokyčiai skatina biologijos pažangą. DNR sekos tyrimų kaina mažėja eksponentišku greičiu ir nuo 1985 metų DNR tyrimai tapo daug kam prieinami. Panaši pažanga atsirado neuromoksle, medžiagotyroje ir biologinėje nanotechnologijoje.
Šeštasis faktorius yra tapęs prieinamas greitas ir pigus trimatis (3D) spausdinimas, kuris gali sužlugdyti kai kurias verslo sritis ir leisti tai masiškai atlikti robotams.
Septintasis faktorius yra sparčiai plintantys robotai. Įsigyti robotą tampa vis lengviau, nes jų kaina sparčiai mažėja, o galimybės didėja, nes kariškiai ir kompiuterių gigantai, tokie kaip „Google“ ir kiti į dirbtinį intelektą ir robotus investuoja milžiniškas lėšas.
Visi šie faktoriai dabar susilieja ir stumia šias futuristines technologijas iš laboratorijų tuo pačiu kelių, kuriuo nuėjo asmeniniai kompiuteriai ir buitinė elektronika.
Jei šie pokyčiai toliau eksponentiškai spartės, po keleto metų šie technologiniai pasiekimai ateis į mūsų buitį ir taps trivialiais, savaime suprantamais. Imkime „nuodugnaus, kieto mokymosi“ problemą ‒ dirbtinį intelektą, kuris naudoja galingo mikroprocesoriaus lustą ir algoritmus neuroninių tinklų stimuliavimui, kurie treniruoja ir moko patirties būdu, naudodami dideles duomenų bazes.
Neseniai „Google“ valdoma dirbtinio intelekto bendrovė „DeepMind“ panaudojo tokį „kietą mokymąsi“ kompiuteriui nugalėti žmogų viename žaidime, pavadintame „Go“, kurį laikė didžiausiu dirbtinio intelekto pasiekimu. Žurnale „Nature“ tyrėjai rašo, kad jie prognozuoja, jog po 20 ar mažiau metų robotai su dirbtiniu intelektu bus tokie pat įprasti, kaip dabar yra automobiliai ar asmeniniai telefonai ir bus integruoti į buitį, įstaigas ir gamyklas.
Masačusetso technologijos instituto Kembridže Kompiuterijos ir dirbtinio intelekto laboratorijos vadovė Daniela Rus teigia, kad „griaunamieji eksponentiniai“ technologiniai pokyčiai sukurs „pasaulį, kuriame kiekvienas galės turėti robotą ir robotai visiškai prasismelks į mūsų kasdienį gyvenimą.“ Harvardo universiteto genetikos profesorius Georgas Čiočis mano, kad „iki 2020 metų turėsime pilnus savo smegenų aktyvumo vaizdus, o iki 2040 metų bus tik formalumas įrašyti duomenis į milijardus neuronų ir juos skaityti. Iki 2040 metų milijardas žmonių turės visą savo genomo seką ir nuolat galės sekti savo imunitetą ir mikrobiologiją.“
Nors praėjo jau keli dešimtmečiai kuriant dirbtinį intelektą, kai kurie mano kolegos fizikai iki šiol dar netiki jo realumu, nors minėtoji Li teigia, kad jis jau skverbiasi į realųjį pasaulį, pradedant dirbtinio intelekto valdomais automobiliais, virtualia realybe ir kitais reiškiniais. Dirbtinio intelekto ir robotų technikos pažangą labiausiai greitina tokios bendrovės, kaip „Google“, „Apple“, „Facebook“ ir „Microsoft“, kurios šioms technologijoms skiria milijardus dolerių. Pernai buvęs JAV Gynybos pažangiųjų tyrimų agentūros vadovas Džilas Pratas mokslininkų paklausė, ar robotų technika pralenks „Kambro sprogimą“ ‒ visokeriopos mašinų greitos plėtros periodą (žiūr. G. A. Pratt. J. Econ. Perspect. 29, 51–60, 2015).
Nors atskiras robotas negali labai padidinti mokymosi galimybių pradedančiam vaikščioti kūdikiui, Pratas mano, kad robotai turi vieną milžinišką pranašumą: žmonės gali bendrauti tarpusavyje tik 10 bitų per sekundę greičiu, o robotai internete tarpusavyje gali bendrauti 100 milijonų kartų greičiau. Tai gali padėti milijonams robotų mokytis vieniems iš kitų patirties elektromagnetinių signalų, arba šviesos greičiu. Pratas dabar vadovauja Kalifornijoje esančiam Palo Alto Toyotos tyrimų institutui ir už milijardą JAV dolerių kuria dirbtinį intelektą. Tačiau neaišku, kiek ir kada iš 8 milijardų pasaulio žmonių galės įsigyti tokius robotus. Juk ir dabar išmaniuosius telefonus turi tik apie 2 milijardus pasaulio žmonių.
Mokslininkai įspėja, kad reikia ruoštis naujam dirbtinio intelekto valdomam pasauliui, kaip prieš kelis dešimtmečius įspėjo, kad reikia ruoštis klimato kaitai, kad nepasiruošusiems ji nesmogtų antausio.
Ne visi išgirdo.
„Turime būti atsakingesni, kurdami ir naudodami robotus, nes jie tampa vis galingesni“, – sako Li. 2015 metais grupė verslininkų ir mokslininkų, įskaitant turtingiausią pasaulio žmogų „Microsoft“ įkūrėją Bilą Geitsą ir Stiveną Hokingą paskelbė atvirą laišką, kviečiantį tyrimus nukreipti taip, kad jie duotų maksimalią naudą ir išvengtų potencialių spąstų žmonijai. Laišką pasirašė daugiau nei 8 000 mokslininkų.
Numatyti ateities tiksliai niekas negali ir ne kiekvienas yra įsitikinęs, kad technologiniai pokyčiai taip greit gali trenkti nepasiruošusiai žmonijai antausį. Tačiau Kalifornijos universiteto Berklyje inžinierius Kenas Goldbergas mano, kad dirbtinio intelekto ir robotų, kurie pralenks žmogaus protą, pavojus yra pernelyg išpūstas. Kitas to paties universiteto kompiuterių mokslo atstovas Endas Stiuartas Raselas abejoja nuomone, kad eksponentinė technologinė pažanga būtinai veda į staigius šuolius. „Net jei turėsime trilijoną kartų spartesnius kompiuterius, neturėsime dirbtinio žmogiškojo intelekto; pusiau juokais galima pasakyti, kad galėsime gauti trilijoną kartų greičiau klaidingus atsakymus. Esminiai ir realūs yra tik konceptualūs ir algoritminiai proveržiai, kuriuos labai sunku numatyti“, ‒ sako Raselas.
Raselas taip pat pasirašė minėtąjį Hokingo ir kitų laišką ir teigia, kad yra svarbu neignoruoti tų galimų būdų, kuriais technologijos gali nuvesti potencialiai kenksmingomis žmonijai kryptimis su giliomis pasekmėmis. „Tokią klaidą padarėme prieš 100 metų su iškastinio kuro technologijomis, kurią dabar per vėlu ištaisyti“, ‒ sako Raselas. Reiktų pridurti, kad tokių klaidų padarė ir chemikai, sukūrę tūkstančius nuodų ir šimtus cheminių ginklų, padarė ir biotechnologai, sukūrė šimtus bakteriologinių ginklų.
Kaip ten bebūtų, bet sekančios kartos kunkuliuos su pirmaisiais asmeniniais pagalbininkais robotais namuose ir kitose žmonių aplinkose, kaip dabar su kompiuteriais ir asmeniniais telefonais. Tai atsivers milžiniškos galimybės geresnei gyvenimo kokybei, jos atlaisvins žmones nuo daugelio rutinos darbų, įsitikinusi minėtoji Fei-Fei Li. Todėl taip svarbu jaunimui ruoštis tokiai ateičiai, studijuojant tinkamas programas universitetuose, nes nekvalifikuotiems rutininiams darbams darbininkų greitai nereikės.
Ir skaudu girdėti, kad šiemet pusė abiturientų dar nežino, ką studijuoti ir ko jie nori gyvenime. Žmonija sparčiai tobulėja, bet dalis jaunimo tik maigo išmaniuosius telefonus ir nemąsto apie savo ateitį, kuri taip sparčiai keičiasi.
