Už viešąsias lėšas sukurti mokslo rezultatai yra ne tik mokslininko bei jo institucijos, bet ir visos šalies turtas

Lietuvos mokslo taryba patvirtino atvirosios prieigos prie mokslo publikacijų ir duomenų gaires. Jose susistemintos nacionalinės nuostatos dėl laisvos prieigos prie valstybės lėšomis finansuojamų mokslinių tyrimų rezultatų ir galimybių jais naudotis kloja Lietuvos atvirosios prieigos prie mokslo rezultatų politikos pagrindus.

Pasak Lietuvos mokslo tarybos Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto pirmininkės prof. Rūtos Petrauskaitės, gairės taikomos Lietuvos mokslo tarybos konkursų būdu iš biudžeto finansuojamų mokslinių tyrimų ir sklaidos projektų mokslo rezultatams ir yra svarbios tiek Tarybos, tiek nacionaliniu mastu. „Už viešąsias lėšas sukurti mokslo rezultatai yra ne tik mokslininko ar jo institucijos, bet ir visos šalies turtas.

Susisteminome ir apibrėžėme laisvą prieigą prie valstybės lėšomis finansuojamų mokslinių tyrimų rezultatų ir galimybes naudotis jais tam, kad šalies mokslininkų darbai būtų lengviau pasiekiami ir labiau matomi, kad naudą gautų tiek mokslininkai, tiek valstybė. Tai atsakas į visame pasaulyje stiprėjančias moralines nuostatas, kad viešosiomis lėšomis finansuotų tyrimų rezultatai turi būti laisvai prieinami ne tik mokslininkams, bet ir visuomenei“, – teigia prof. R. Petrauskaitė.

Gairėse apibrėžta, kas yra atviroji prieiga prie mokslo publikacijų ir prie duomenų, svarbiausios sąvokos, principai, kaip šias gaires taikyti, ir nuostatos dėl atvirosios prieigos suteikimo prie mokslo publikacijų ir duomenų, gautų už viešąsias lėšas.

Lietuvos mokslo taryba yra pagrindinė mokslinius tyrimus ir kitą mokslinę veiklą konkursų būdu iš valstybės biudžeto finansuojanti institucija, per kurią šalies mokslo ir studijų institucijas pasiekia trečdalis visų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai skirtų lėšų. Numatoma, kad šioms gairėms bus taikomas pereinamasis laikotarpis iki 2020 m. gruodžio 31 d., kuriuo Taryba netaikys galimų sankcijų dėl šių gairių nesilaikymo, tačiau aktyviai rinks informaciją apie teisines bei technines kliūtis, trukdančias jų įgyvendinimui ir imsis veiksmų jas šalinti. Taryba numato atlikti šių gairių poveikio įvertinimą ir pasiektą pažangą. „Šis laikotarpis tai mokymosi ir bandymų metas visiems: Tarybai, mokslininkams, mokslo ir studijų institucijoms“, – teigia prof. R. Petrauskaitė.

Gairės neriboja akademinės tyrėjų laisvės rinktis leidėjus, tačiau tyrėjai yra skatinami rinktis geriausius, recenzuojamus atvirosios prieigos leidinius bei išlaikyti autorines teises į savo sukurtus rezultatus. Taryba taip pat skatina, kad visų gautų rezultatų kopijos būtų saugomos talpyklose: nacionalinėse ar tarptautinėse, institucinėse ar teminėse.

Atviroji prieiga yra šiuolaikinė mokslo plėtros kryptis, atsiradusi reaguojant į nuolat augančias publikavimo ir prenumeratos kainas, pavėluotą mokslo rezultatų prieigą ir stiprėjančias moralines nuostatas, kad viešosiomis lėšomis finansuotų tyrimų rezultatai turi būti laisvai prieinami ne tik mokslininkams, bet ir visuomenei.

Šiuo metu plačiai diskutuojama dėl bendro mokslo rezultatų publikavimo modelio, ypač dėl vadinamųjų hibridinių žurnalų, kurie, nors ir prenumeruojami, tačiau tik už nustatytą papildomą mokestį atskiriems straipsniams suteikia atvirąją prieigą.

Prof. R. Petrauskaitė: „Atvirosios prieigos idėjos požiūriu šis leidėjų pasiūlytas būdas nėra tvarus, nes už tą patį produktą sumokama kelis kartus – ir bibliotekoms prenumeruojant mokslo žurnalų bazes, ir tyrėjui sumokant už galimybę atverti savo straipsnį tokiame „uždarame“ žurnale. Tokiu atveju bibliotekoms reikėtų derybų keliu sutarti su leidėjais, kad prenumeratos kaina būtų sumažinta pagal tai, kiek tyrėjai jau sumokėjo už tai, kad jų straipsniai būtų laisvai prieinami. Tai sudėtingos derybos, kurių sėkmė nėra garantuota. Todėl būtų geriau vengti publikuotis hibridiniuose žurnaluose.“

Atvirosios prieigos koncepcija vis dar kelia daug klausimų, todėl artimiausiu metu bus parengti atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus (DUK) ir skelbiami Tarybos interneto svetainėje. Taip pat svarstoma galimybė parengti Lietuvos kontekstui adaptuotą tipinę atvirojo turinio licenciją, kuri galėtų pasitarnauti tyrėjams ir institucijoms derybose su leidyklomis.

Lietuvos mokslo taryba rengdama atvirosios prieigos ir mokslo rezultatų gaires kvietė mokslo bendruomenę teikti pastabas ir siūlymus rengiamam dokumentui ir dėkoja visiems pateikusiems komentarus, klausimus ir pasiūlymus: Švietimo ir mokslo ministerijai, mokslininkams, Kauno technologijos universitetui, Vilniaus universitetui, Lietuvos edukologijos universitetui, Mykolo Romerio universitetui. Gautas ir tarptautinis atsiliepimas, kurį bendrai pateikė infrastruktūros „OpenAIR“, organizacijos EIFL ir projekto PASTEUR4OA atstovai.

Atviroji prieiga prie mokslo rezultatų ne tik sudaro galimybes skaidrumui, bet visų pirma didina mokslininkų, mokslo ir studijų institucijų matomumą tarptautinėje erdvėje. Daug medžiagos apie atvirosios prieigos politikos praktikas Europoje ir teigiamą jų poveikį sukaupė projektas PASTEUR4OA, svarbiausius dokumentus galima rasti ir Tarybos interneto svetainėje.