Lietuvoje sukuriama nemažai išradimų, susijusių su žmogaus poreikių tenkinimu, naujovės dažnos mechanikos, fizikos ir chemijos srityse, o Europoje dominuoja medicinos technologijos, elektros prietaisai, skaitmeninės, kompiuterinės technologijos, LRT RADIJUI sako Valstybinio patentų biuro direktorius Arūnas Želvys.
Lietuvoje sukuriama nemažai išradimų, susijusių su žmogaus poreikių tenkinimu, naujovės dažnos mechanikos, fizikos ir chemijos srityse, o Europoje dominuoja medicinos technologijos, elektros prietaisai, skaitmeninės, kompiuterinės technologijos, LRT RADIJUI sako Valstybinio patentų biuro direktorius Arūnas Želvys. „Pavyzdžiui, buvo pateiktas patentas, skirtas dangoms, pasižyminčioms antimikrobinėmis savybėmis. Taip pat buvo išduotas patentas, susijęs su nuotekų dumblo utilizavimu, šalčiui atspariu gipsu“, – pasakoja jis.
– Kiekvienais metais Lietuvoje užpatentuojama vidutiniškai 120–160 išradimų. Savo naujoves dažniausiai nori apsaugoti mokslininkai, juridiniai asmenys ir verslininkai. Kas apskritai yra patentas?
– Lietuvoje patentas dažnai suprantamas kaip verslo liudijimas, nors, žvelgiant iš Valstybinio patentų biuro pozicijų, tai nėra tiesa. Tai yra dokumentas, kuris apsaugo išradimą ir suteikia jam išimtines teises. Patentuojamas išradimas turi būti naujas pasauliniu mastu, inovatyvus.
Patentą turintis asmuo gali uždrausti kitiems naudoti išradimą. Patentuodamas jis įgyja išimtinę teisę į šį savo gaminį ir gali susigrąžinti į jį investuotas lėšas, nes kai kuriose srityse, pavyzdžiui, farmacijoje, sukurti naujovę labai brangu.
Kad išradimas būtų užpatentuotas, Valstybiniame patentų biure reikia užpildyti paraišką. Tai galima padaryti ir internetu. Į biurą tikrai nereikia nešti gaminio – užtenka pateikti brėžinius, apibūdinti jį dokumentuose. Vėliau ekspertai įvertina išradimą ir suteikia jam patentą arba ne.
Kiekvienoje valstybėje galioja tos valstybės nacionaliniai patentai. Taip pat galima pateikti paraišką į Europos patentų tarnybą, įsikūrusią Miunchene. [...] Apsaugą Europos šalyse galima įgyti daug paprastesniu keliu.
Savo esme patentas yra investicijų šarvai, kurie apsaugo įdėtas investicijas į tam tikrą produktą, bet jokiu būdu negarantuoja pelningumo.
– Kai žmogus pateikia prašymą užpatentuoti kokį nors išradimą, specialistai tikrina ar tai naujovė. Kaip vyksta išradimo tikrinimas?
– Lietuvoje mūsų ekspertai tikrina ar išradimas apskritai egzistuoja, nes kai kurie objektai negali būti patentuojami. Negalima užpatentuoti žmogaus kūno, matematinių metodų, žaidimų būdų ir kitų panašių dalykų. Lietuvos sistemoje nėra tikrinamas išradimo naujumas, tačiau tai galima padaryti pateikus prašymą.
Patento išdavimo trukmė priklauso nuo pareiškėjo pageidavimų. Jei pareiškėjas pageidauja, patento paraišką anksčiausiai galima paskelbti po 6 mėn., jei nepageidauja – skelbiama po 18 mėn.
– Lietuva nori prisijungti prie Europos patento ir Bendro patentų teismo sistemos. Kaip tai pakeis patentavimą Lietuvoje?
– Apie vieningą patentą Europoje diskutuojama jau beveik 40 metų, bet tik prieš trejus ketverius metus buvo galutinai nuspręsta sukurti visai Europai vieningą patentą. Kol kas jis dar nėra įsigaliojęs, nes ratifikuoti dokumentus turi 13 valstybių. Tikimasi, kad vieningas patentas įsigalios 2017 m. pradžioje.
Vieningas patentas reikš, kad pateikus patento paraišką bus galima gauti patentą, automatiškai galiojantį visose Europos Sąjungos valstybėse, kurios dalyvauja šioje sistemoje. Viskas vyks efektyviau, greičiau ir pigiau.
Įsigalėjus vieningam patentui, turėtų įsigalioti ir bendras patentų teismas, kuris nagrinėtų su patentais susijusius ginčus. Šiandien tokie ginčai sprendžiami nacionaliniuose teismuose.
Lietuva, Latvija, Estija ir Švedija yra pasirašiusios susitarimą, kad būtent Stokholme būtų įsteigtas regioninis šio teismo poskyris. Tokiu atveju bylos galės būti nagrinėjamos tiek Švedijoje, tiek Latvijoje ar Estijoje. Kur nagrinėti bylą, bus nusprendžiama pagal tai, su kuria valstybe ta byla labiausiai susijusi. Bus užtikrintas geografinis artumas.
– Ar vieninga Europos sistema jau esamiems išradimams grėsmės nekels?
– Vieningas patentas anksčiau patentuotiems išradimams įtakos neturi – jie liks užpatentuoti kaip ir buvo.
– Jau susirinkote duomenis apie 2015 metų patentus Lietuvoje. Pasidalinkite, kiek ir kokios sritys teikia daugiausiai paraiškų?
– Kiekvienais metais Lietuvoje Valstybiniam patentų biurui pateikiamas labai panašus paraiškų skaičius – 120–160. 2015 m. buvo pateikta 119 paraiškų. Daugiausiai paraiškų pateikia mokslininkai, verslininkai ir juridiniai asmenys.
Kiekvienais metais patentuojami vis kitokie išradimai. Lietuvoje sukuriama nemažai išradimų, susijusių su žmogaus poreikių tenkinimu, naujovės dažnos mechanikos, fizikos ir chemijos srityse.
Europoje patentuojamų išradimų sritys šiek tiek kitokios – dominuoja medicinos technologijos, elektros prietaisai, skaitmeninės, kompiuterinės technologijos.
– Kokie įdomiausi išradimai sukurti praėjusiais metais?
– Kiekvienas išradimas yra įdomus. Jis atspindi išradėjo kūrybines pastangas ir verslo tendencijas. Pavyzdžiui, buvo pateiktas patentas, skirtas dangoms, pasižyminčioms antimikrobinėmis savybėmis. Taip pat buvo išduotas patentas, susijęs su nuotekų dumblo utilizavimu, šalčiui atspariu gipsu. Kai kurių patentų pavadinimai tokie sudėtingi, kad net neišdrįsčiau jų paminėti.
– Tikriausiai ne visi patentuojami išradimai turi būti kaip iš fantastinio filmo, kai kuriuos galime panaudoti net savo buityje?
– Tikrai ne visi patentuojami išradimai turi būti labai sudėtingi ar išmanūs. Dalis jų tikrai gali būti pritaikomi kasdienėje veikloje. Pavyzdžiui, Lietuvoje išduotas patentas elektrinei dviračio pavarai.
