Sveikatos apsaugos ministerijos giriami elektroniniai receptai sudaro tik 0,58 proc. visų išrašomų kompensuojamų receptų per mėnesį, o vieno savikaina siekia 2 978,87 euro. Tokios kritikos naujovėms pažėrė elektroninių sistemų bendrovė, atkreipusi dėmesį į stebinantį faktą – prie e. sveikatos portalo per trumpą laiką prisijungė tiek vartotojų, kad skaičiai pralenkia didžiųjų portalų, be to, itin staigiai padidėjo elektroninių parašų naudojimas.
Sveikatos apsaugos ministerijos giriami elektroniniai receptai sudaro tik 0,58 proc. visų išrašomų kompensuojamų receptų per mėnesį, o vieno savikaina siekia 2 978,87 euro. Tokios kritikos naujovėms pažėrė elektroninių sistemų bendrovė, atkreipusi dėmesį į stebinantį faktą – prie e. sveikatos portalo per trumpą laiką prisijungė tiek vartotojų, kad skaičiai pralenkia didžiųjų portalų, be to, itin staigiai padidėjo elektroninių parašų naudojimas.
Populiarumu lenkia didžiuosius portalus?
„Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad prie e. sveikatos portalo buvo prisijungę beveik 500 tūkstančių unikalių vartotojų – pacientų, ir iš viso išrašyta 538 elektroniniai receptai. Skaičiai gražūs, tačiau tai viso labo 0,58 proc. visų išrašomų kompensuojamų receptų per mėnesį. Visai neblogai kaip už 1 736 679,22 euro, taigi vieno recepto savikaina šiuo metu tik 2 978,87 euro.
Žinoma, tai momentinis skaičiavimas, ilgoje perspektyvoje šie skaičiai itin mažėtų. Tačiau gaila, kad valstybiniame sektoriuje naujovės prigyja lėčiau nei privačiame“, – savo pastebėjimais pasidalijo į Alfa.lt kreipęsi elektroninės pacientams skirtos sistemos „Foxus“, kurią naudoja nemažai privačių medicinos centrų, atstovai.
Jie atkreipė dėmesį į tai, kad daugelis projektinių sprendimų buvo įgyvendinta stipriai viršijus nusistovėjusias rinkos kainas, todėl derėjo į procesą įtraukti kuo daugiau nešališkų kontroliuojančių ir audituojančių šalių.
Dabar kyla klausimų, kiek iš tiesų išrašoma elektroninių receptų, kiek apsilankiusiųjų e. sveikatos portale yra pacientai. „Ką reiškia 500 tūkstančių unikalių vartotojų, prisijungę prie sistemos? Ar taip staiga vos per kelis mėnesius portalas tapo toks lankomas, kaip ir didieji portalai Lietuvoje? Ką jau sakyti apie staigų elektroninių parašų naudojimo išaugimą: šalyje elektroniniu parašu niekada nesinaudojo net 82 proc. gyventojų, kaip taip staiga net 500 tūkst. pacientų sugebėjo jį įsigyti, išmokti naudotis, prisijungti?
Paprastai tariant, po 500 tūkst. unikalių vartotojų slepiasi kelių didžiųjų gydymo įstaigų IT specialistai, kurie „nupumpavo“ pacientus į e. sveikatos sistemą“, – pastebėtus neaiškumus įvardijo Akvilė Masiulytė, „Focus“ marketingo specialistė.
Svarbu tai, kad sistemoje per tą pačią prieigą jungiasi ir gydytojai, ir vaistininkai, todėl esą lieka neaišku, kiek joje „tikrų“ pacientų.
Sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė patikino, kad keli šimtai tūkstančių pacientų iš tiesų buvo prisijungę prie sistemos, kad peržvelgtų pradinę informaciją.
Pacientai ir gydytojai naudotis neskuba
Tuo metu patys pacientai pasakoja, kad nei jie, nei jų gydytojai naudotis e. receptu neskuba. Lietuvos pacientų organizacijos tarybos atstovė Ugnė Šakūnienė Alfa.lt sakė, kad kol kas nežino nė vieno paciento, kuriam būtų tekę naudotis e. receptu. Ne visi gydytojai popierių iškeičia į kompiuterį, o ir ji pati dar nebandė jungtis prie e. sveikatos sistemos.
„Elektroninė sistema būtų fantastiškas dalykas, nes, kiek tenka susidurti, kai kurios ligoninės turi, iš vieno gydytojo pas kitą nereikia su popieriais vaikščioti. Kaip tik gulėjau ligoninėje, šeimos gydytojui reikėjo nunešti vadinamąjį išrašą – jeigu jis galėtų keliauti elektronine sistema, būtų puiku.
Sistema pas mus per lėtai diegiama. Ji galėtų palengvinti gydytojų, slaugytojų darbą. Guldamiesi į ligoninę, kartais žmonės būna tokios būklės, kad neturi sveikatos pasakyti, neatsimena kai kurių faktų, būtų galima pažiūrėti, ką pamiršo, kokiomis ligomis serga – tai būtų fantastiška“, – svarstė U. Šakūnienė.
Elektroninė sistema, pasak jos, veikiausiai atsipirks ateityje, ypač jeigu ja naudotis bus paprasta. Dabar nemažą dalį pacientų gąsdina tai, kad daugelis jau veikiančių valstybinių elektroninių sistemų yra gana sudėtingos, neužtenka kelių mygtuko paspaudimų.
„Sistemos turi būti nuolat tobulinamos ir pritaikomos prie besikeičiančios medicinos srities. Minima, kad 2018 metais e. sveikatos sistemos naudojimas apims visą medicinos paslaugas teikiantį personalą, tačiau ar iki to laiko ji nebus morališkai pasenusi?“ – dar vieną grėsmę įžvelgė „Foxus“ atstovai, manantys, kad privačios medicinos įstaigos naudoja kur kas pažangesnes sistemas.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė L. Vaidelienė, paklausta apie elektroninio recepto savikainą, staiga išaugusį unikalių vartotojų skaičių ir kitus aktualius naujosios sistemos veikimo principus, sakė, kad e.receptas yra tik maža e.sveikatos sistemos dalis, o ši apjungia maždaug 40 tiek medicininių, tiek nemedicininių duomenų registrų. Didelėms gydymo įstaigoms tenka adaptuoti savo naudojamas vidines sistemas arba kurti naujas, mokyti personalą jomis naudotis, todėl ir elektroninių receptų jos kol kas išrašo mažiau.
„Mažosios įstaigos išrašo daugiau receptų, nes prisijungia per paprastą portalą, joms nereikia įsisavinti naujų sistemų, jos jų dažnai tiesiog neturi. Mažos įstaigos labiau suinteresuotos išrašyti tokius receptus, nes dažniausiai tai šeimos klinikos, kurių gydytojai apskritai išrašo daug receptų, jiems tai aktualu.
Naudojimasis elektroninėmis sistemomis priklauso nuo įstaigų vadovų, vieni nuteikia, kad tai svarbu, kiti ieško problemų ir sunkiai įgyvendina“, – sakė viceministrė, paminėjusi, kad nedidelis Jūrininkų sveikatos priežiūros centras per savaitę išrašė 280 e.receptų, juos naudoti įsivažiuoja ir Kauno klinikos.
E. sveikatos projekte dalyvauja 170 įstaigų. „Dar 400 nedalyvavo, bet pačios jungiasi ir rašo receptus, net tos, kurios negavo pinigų, kad įsisavintų – sėkmingai rašo.
Reikia sėsti, mokytis ir nieko daugiau“, – įsitikinusi L. Vaidelienė.
Ministerijai teko girdėti gydytojų pastabų, kad išrašant elektroninį receptą tenka užpildyti kiek per daug laukų, sugaištama laiko, bet apskritai recepto posistemė, kuriai išleistas milijonas eurų, veikia gerai ir kasmet jos savikaina mažės.
Asmens duomenų saugumu neabejoja
Diegiant e. sveikatos sistemą, svarstyta ir apie asmens duomenų apsaugą. Į sveikatos apsaugos ministrus kandidatuojantis parlamentaras Juras Požėla įspėjo, kad pacientų asmeniniai duomenys apie sveikatą prieinami tretiesiems asmenims.
„Žmonės nebijo savo duomenų atskleisti prekybos centrams, o čia apsaugos tikriausiai ne mažesnės nei bankinėse sistemose“, – tokia versija ne itin tikėjo U. Šakūnienė.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vertinimu, e. sveikatos sistemą reguliuojantys teisės aktai teisiškai atitinka asmens duomenų apsaugos reikalavimus. „Jeigu asmuo mano, kad jo asmens duomenys yra tvarkomi netinkamai, jis turi galimybę kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją ir pateikti skundą. Atsižvelgiant į tai, kad sistema yra pradėjusi veikti neseniai, dar nesame gavę signalų, pavyzdžiui, asmenų skundų ar kreipimųsi dėl galimo netinkamo asmens duomenų tvarkymo“, – paaiškino Raminta Sinkevičiūtė-Šečkuvienė, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Informacijos ir technologijų skyriaus vyriausioji specialistė.
Popieriniai receptai išliks
Elektroninis receptas, tikimasi, palengvins receptų išrašymą, jie bus aiškesni, tikslesni, įskaitomi, dėl to farmacijos specialistams bus lengviau įvertinti išrašytus receptus ir išduoti pagal juos vaistus. Pacientas elektroninės sveikatos portale savo paskyroje galės visada matyti, kokie receptai išrašyti, kaip paskirtus vaistus turi vartoti. Nebereikės nešiotis receptų knygelių pas gydytoją, o paskui į vaistinę. Taip pat palengvės vaistų išrašymo procedūra lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu, hipertenzija, sergantiems asmenims.
Bus kaupiama medicininių vaizdo duomenų bazė, pavyzdžiui, rentgeno nuotraukos. Elektroniniu būdu bus pateikiama informacija apie sveikatą norint gauti vairuotojo pažymėjimą, mokykloms – apie vaikų sveikatą. Vienoje vietoje bus galima rasti visą paciento tyrimų, diagnozių, vartotų vaistų istoriją.
Per poros metų pereinamąjį laikotarpį visi norintys galės naudotis ir popieriniais receptų variantais.
Peržiūrėti savo ligos istoriją bus galima nemokamai. „Buvo diskusijų, kad už dalį pažymų gali reikėti susimokėti, jos nėra užbaigtos, buvo mintis, kad jei vadovavimą perimtų Registrų centras, dalį pažymų padarytų mokamas, bet mes visada šnekame apie tai, kad pacientams šie dalykai turi būti nemokami“, – sakė viceministrė.
