Švietimo ir mokslo ministerija planuoja 50 proc. didinti finansavimą informacinių
technologijų studentų rengimui. Vis dėlto, universitetai, nepakenkdami studijų kokybei, galės
priimti tris kartus mažiau – studentų skaičių didinti ne daugiau kaip 15 proc. 
Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) planuoja 50 proc. didinti finansavimą informacinių technologijų studentų rengimui. Vis dėlto, universitetai, nepakenkdami studijų kokybei, galės priimti tris kartus mažiau – studentų skaičių didinti ne daugiau kaip 15 proc.
Lietuvos studentų sąjunga (LSS) pasigenda nuoseklumo ir strateginio požiūrio Švietimo ir mokslo ministerijos studijų krepšelių skirstymo politikoje. LSS atstovų teigimu, šių metų studijų krepšelių skirstymo sistema pilna dviprasmybių ir kelia pagrįstų abejonių dėl studijų sričių finansavimo tikslingumo.
LSS prezidentas Paulius Baltokas
Didesnis finansavimas informacinėms technologijoms
Grįsdama verslo poreikiu, ŠMM šiemet informacinių technologijų studijoms planuoja skirti 50 proc. didesnį finansavimą nei praėjusiais metais, atitinkamai 5 proc. mažindama finansavimą kitoms studijų sritims. „Kyla klausimas, kodėl esant verslo poreikiui, nenaudojama tikslinio finansavimo schema, kuri ne tik sumažintų valstybės kaštus rengiant informacinių technologijų specialistus ne mažiau nei 50 proc., tačiau ir sukurtų prievoles pačiam verslui investuoti į trūkstamų specialistų parengimą. Toks finansavimo modelis taip pat kurtų prielaidas didesniam skaičiui studentų baigti studijas. Tai itin aktualu žinant, kad būtent tiksliųjų mokslų srityje studentų nubyrėjimas yra milžiniškas. Apie 20 proc. valstybės finansuojamų studentų nutraukia studijas nebaigę pirmo semestro“, – sako LSS prezidentas Paulius Baltokas.
LSS teigimu, valstybė turėtų naudotis verslo poreikiu ir stengtis pritraukti verslo investicijas į aukštojo mokslo sektorių. Informacinių technologijų sritis yra viena tokių galimybių. Anot P. Baltoko, dabartinis ŠMM sprendimas informacinių technologijų studijas finansuoti krepšelių principu yra akivaizdus įrodymas, jog nėra mąstoma strategiškai, o verslo sektoriaus įtraukimas į aukštąjį mokslą didesne dalimi tik deklaruojamas, o ne vykdomas.
Lietuvos universitetų rektorių konferencija išnagrinėjusi priėmimo į studijas padidinimo pasekmes ir įvertinusi galimus sutelkti rezervus, konstatuoja, kad nepabloginant studijų kokybės, toks studentų priėmimo padidinimas galėtų siekti ne daugiau kaip 15 procentų. Rektorių kreipimesi į švietimo ir mokslo ministrę teigiama, jog toks staigus vietų skaičiaus padidinimas universitetuose sukeltų studijų organizavimo problemas, dėstytojų trūkumą bei didintų nemotyvuotų bei su žemu konkursiniu balu stojančių studentų skaičių.
Būsimiems pedagogams – tikslinis finansavimas
LSS pastebi, kad visiškai priešingą modelį matome, kai žvelgiame į pedagoginių studijų finansavimą. Čia mažinamas krepšelių skaičius, jie perkeliami į tikslinį finansavimą. Aukštosios mokyklos yra kviečiamos iki kovo 21 d. teikti paraiškas tiksliniam studijų finansavimui, tačiau tikslines vietas galės gauti tik tos aukštosios mokyklos, kurios bus pasirašiusios ketinimų bendradarbiauti protokolus su savivaldybėmis, deklaravusiomis pedagogų poreikį. „Tikslinio finansavimo sutartyje turi būti numatytas atlyginimas, tačiau ne etatas ar jo dalis. Kyla pagrįstų abejonių ar pagal dabar galiojančią pedagogų atlyginimų skaičiavimo tvarką įmanoma numatyti kiek po keturių metų uždirbs absolventas, jei alga skaičiuojama pagal darbo krūvį. Lieka neatsakytas klausimas kas būsimam pedagogui užtikrins realų darbo krūvį gauti numatytai algai mokykloje, kurioje jis įsipareigos dirbti tris metus po studijų baigimo“, – sako P. Baltokas. Rektorių konferencijos prezidentas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Alfonsas Daniūnas taip pat kelia abejones dėl švietimo ir mokslo ministerijos plano pasiteisinimo. Rektoriaus teigimu, mokytojų trūkumas yra regioninė problema, kuri turi būti sprendžiama ne tokiu abstrakčiu būdu.
LSS prezidento manymu, tikslinis pedagogų finansavimas gali būti prasmingas, tačiau savivaldybes reikėtų skatinti ieškoti paskutinių kursų studentų, kurie sutiktų pasirašyti sutartis dėl dalinio finansavimo ir nedaryti to su stojančiaisiais, mažinant lėšas skirtas krepšeliams. Studentų sąjungos atstovai stebisi studijų finansavimo skirstymo politika: ten kur yra verslo poreikis ir specialistus būtų galima rengti su papildomomis verslo investicijomis, viskas paleidžiama per krepšelius, atsiribojant nuo verslo. Tačiau ten kur studentui reikia laisvumo ir galimybės susirinkti darbo krūvį, pereinama prie tikslinio finansavimo sistemos, kuri įpareigos studentą dirbti tris metus mokykloje neaišku ar surenkant krūvį.
Studentų atstovų teigimu, tokios sutartys gali įkalinti būsimus pedagogus situacijoje, kai jie turės tris metus atidirbti už skirtą tikslinį finansavimą neturėdami pakankamo krūvio ir galimai dėl to mažėjant algai. „Švietimo ir mokslo ministerija bent jau turėtų pakeisti tikslinio finansavimo sutartį ir joje numatyti etato ar krūvio dalį, už kurią nustatytas atlyginimas turėtų būti mokamas. Priešingu atveju po keturių metų, kai 2016 m. priimti pedagogai baigs studijas ir pradės tris metus truksiantį darbą, kurį atlikti įpareigoja tikslinio finansavimo sutartis, turėsime situaciją kai jauni specialistai dirbs ketvirtadaliu etato ir už ketvirtadalį atlyginimo“, – baiminasi P. Baltokas.
