Programavimas yra būtinas įgūdis 21a. – apie tai vis garsiau kalba ne tik informacinių technologijų
specialistai, bet ir švietimo sektoriaus darbuotojai bei politikai. ES Skaitmeninės ekonomikos ir
visuomenės komisaro Güntherio Oettingerio teigimu, po penkerių metų Europos Sąjungoje gali būti
daugiau kaip 800 tūkst. laisvų darbo vietų, kurios bus neužpildytos vien dėl reikiamų skaitmeninių įgūdžių
turinčių darbuotojų trūkumo. 
Programavimas yra būtinas įgūdis 21a. – apie tai vis garsiau kalba ne tik informacinių technologijų specialistai, bet ir švietimo sektoriaus darbuotojai bei politikai. ES Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės komisaro Güntherio Oettingerio teigimu, po penkerių metų Europos Sąjungoje gali būti daugiau kaip 800 tūkst. laisvų darbo vietų, kurios bus neužpildytos vien dėl reikiamų skaitmeninių įgūdžių turinčių darbuotojų trūkumo.
Programavimas – būtinas įgūdis
„Robotikos akademijos“ partneris ir instruktorius Kristijonas Vasiliauskas programavimą lygina su skaitymo ir rašymo gebėjimais. „Prieš 200 metų rašyti mokėjo tik aukštuomenė ir dvasininkai. Kitiems žmonėms tai atrodė visiškai nereikalinga. Panašus požiūris šiuo metu vyrauja ir programavimo atžvilgiu. Tačiau kasdienėje aplinkoje atsiranda vis daugiau technologijų, kurios tampa vis labiau personalizuotos, todėl mes privalome mokėti jas valdyti. Manau, jog po 20–30 metų mokėti programuoti bus taip pat natūralu, kaip dabar skaityti ir rašyti“, – įsitikinęs K. Vasiliauskas.
Specialisto teigimu, programavimo pagrindų vaikus galėtų mokyti įvairių dalykų mokytojai. Suabejoti šia galimybe verčia Europos Komisijos duomenys, pagal kuriuos Lietuvos mokytojų pasitikėjimas savo skaitmeniniais gebėjimais kol kas yra mažesnis nei Europos Sąjungos vidurkis.
Laimėjo pasiūliusieji programavimą
Tiesa, kai kurios šalies mokyklos iniciatyvos paankstinti programavimo mokymą imasi pačios. Sausio pabaigoje įvykusio skaitmeninių mokymų pedagogams „Samsung Mokykla ateičiai“ finalo metu švietimo ekspertai vertino mokyklų parengtus skaitmeninių pokyčių projektus. Nugalėtoja tapusi Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazija pasiūlė programavimo mokyti jau nuo pirmos klasės.
„Vaikai su skaitmeninėmis technologijomis auga nuo mažų dienų. Mūsų užduotis – šį jų domėjimąsi nukreipti mokymuisi, o ne laisvalaikio pramogoms. Keletą metų kryptingai dirbame norėdami išmaniąsias technologijas ir interaktyvią aplinką efektyviai išnaudoti ugdymui, loginio mąstymo ir kūrybiškumo lavinimui. Tad ir laimėjimą mūsų progimnazijai atnešęs projektas buvo kelis metus trukusio darbo ir ieškojimų rezultatas“, – pasakojo Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijos direktorius Zenonas Pošiūnas. Progimnazijos komanda sukūrė skaitmeninių pokyčių savo mokyklai projektą, kurio esmė – nuo pirmos klasės įtraukti mokinius į programavimo mokymąsi, integruotą į įvairių dalykų pamokas. Tokiu būdu siekiama lavinti vaikų loginio mąstymo ir kūrybiškumo kompetencijas.
Vaikai išmoksta greičiau
Rokiškiečių idėjos aktualumą patvirtina „Robotikos akademijos“ partneris K. Vasiliauskas. „Mokyti vaikus programavimo nuo pirmos klasės yra privaloma, nors aš siūlyčiau tai pradėti netgi anksčiau – nuo 4–5 metų amžiaus. Šiandien mokyklose ugdoma tik viena pagrindinė kompetencija – gebėjimas įsiminti informaciją ir atkartoti ją tinkamoj vietoj tinkamu laiku. Tuo tarpu programavimas – algoritminio mąstymo, gebėjimo planuoti savo veiksmus daugybę žingsnių į priekį vystymas, tai labai daug kompetencijų apimanti veikla“, – sakė K. Vasiliauskas.
Juozo Tūbelio progimnazijos vadovas Z. Pošiūnas pastebi, kad programavimo, kaip ir užsienio kalbų, lengviau išmokti jaunesniame amžiuje. Naudodamiesi programomis su vizualia programavimo kalba, net nemokantys skaityti vaikai gali išmokti programavimo logikos ir pagrindų. Programavimas skatina mokinių kūrybiškumą, jie ne tik naudojasi tuo, kas jau sukurta, bet ir patys tampa kūrėjais.
