Koks būtų jausmas, koja spiriant į protoną? Koks būtų to vaizdas? Eiliniam piliečiai sudėtingi fizikiniai procesai bus lengviau suvokiami – ketvirtadienį Kauno technologijos universiteto (KTU) „Santakos“ slėnyje atidaryta Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos – CERN – paroda.
Koks būtų jausmas, koja spiriant į protoną? Koks būtų to vaizdas? Eiliniam piliečiai sudėtingi fizikiniai procesai bus lengviau suvokiami – ketvirtadienį Kauno technologijos universiteto (KTU) „Santakos“ slėnyje atidaryta Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos – CERN – paroda.
Jos metu veiks ir interaktyvus stendas, kuriame paprastais būdais pateikiama sudėtinga informacija. CERN – didžiausia pasaulyje dalelių fizikos laboratorija, esanti į šiaurės vakarus nuo Ženevos, išdėstyta Šveicarijos ir Prancūzijos teritorijose.
© DELFI (R. Achmedovo nuotr.)
„Aš, kaip mokslininkas, buvau sužavėtas tuo, kaip dirba mokslo institucija, kurioje yra 2,5 tūkst. darbuotojų. Vyksta eksperimentai, kuriuose dalyvauja toks kiekis mokslininkų. Kaip reikia viską suplanuoti, kad būtų galima užfiksuoti tam tikrą dalelę, apibūdinti ją. Tam reikia viso pasaulio pastangų – aš nė kiek neperdedu. Yra sukurtas milžiniškas tinklas, kuris kaupia informaciją ir tą informacija apdorojama visuose pasaulio kraštuose. Apie tai galima rasti faktinę informaciją šioje parodoje“, – kalbėjo KTU Medžiagų mokslo instituto direktorius prof. Sigitas Tamulevičius.
© DELFI (R. Achmedovo nuotr.)
„Visi besidomintys fizika ir mokslu gali pamatyti naujoves. Naujoves, kurios yra CERN – didžiausioje dalelių fizikos laboratorija pasaulyje. Jei jaunuolis nieko apie tai nežino, čia atėjęs jis galbūt susidomės ir pradės rimčiau domėtis, labiau gilintis“, – DELFI teigė KTU Fizikos katedros doktorantas Benas Gabrielius Urbonavičius. Parodoje galima išvysti CERN ir įvairių eksperimentų nuotraukas, rasti įdomios informacijos.
„Supažindinama su pagrindiniu hadronų greitintuvo atradimu – tai Higso bozonu. Tai speciali dalelė, kuri paprastai tariant, suteikia visoms kitoms dalelėms masę. Tai yra priežastis, kodėl yra masė. Viena iš instaliacijos dalių tai yra galimybė pamatyti, kaip atrodo dalelės Higso lauke ir ne Higso lauke, kai jos gali judėti šviesos greičiu. Tai yra atspindima kaip inercija – pereinant per ribą matyti, kaip ji atsiranda arba dingsta“, – aiškina B. G. Urbonavičius. Vienas iš pagrindinių parodos akcentų – interaktyvus stendas, kuriame net galima pažaisti futbolą, tačiau kiek kitokį, nei mes žinome.
„Smagiausia dalis – protonų futbolas. Galima pabandyti, kaip vyksta protonų susidūrimai greitintuve. Gaunamas vaizdas, kuris priklauso nuo smūgio stiprumo. Gaunamas vaizdas yra toks pats, kaip ir mokslininkų gaunamas vaizdas greitintuve. Siekiame, kad tokia paprasta, žaidybine forma jaunimas susidomėtų mokslu“, – sako B. G. Urbonavičius. Paroda „Santakos“ slėnyje veiks iki kovo 2-osios dienos.
