IBM: šalikelėje stovintys automobiliai saugos namus ir ieškos šunų

Įprasta manyti, kad priparkuoti automobiliai yra savotiški miesto įkyruoliai. Jie užkemša šalikeles ir trukdo pravažiuoti. Jų stovėjimo aikštelėms ir garažams reikia žemės, kurios miestuose trūksta. O apmaudžiausia, kad, tyrimai rodo, jog vidutinis automobilis apie 95 proc. laiko praleidžia stovėdamas.

O kas, jei automobilis būtų ne tik porą tonų sveriantis plieno, stiklo, plastiko ir gumos monstras, reikalaujantis sau vietos? Kas, jei jie taptų galingomis duomenų platformomis, veikiančiomis kartu, kad surinktų ir skleistų informaciją, taip gerindami miesto gyventojų saugumą ir patogumą? Kas, jei automobiliai taptų augančios, susijusių ir galios iš debesų kompiuterijos besisemiančių objektų sistemos – daiktų interneto (IoT) – dalimi?

Tai idėja, kurią į gatves ir stovėjimo aikšteles, siekia įdiegti IBM tyrėjas Robertas Šortenas ir jo vadovaujama susietų automobilių projektą vystanti komanda.

„Visame pasaulyje jau dabar pilna automobilių, tiesiog prigrūstų įvairių jutiklių ir skaičiavimo įrangos, – sako R. Šortenas. – Kai automobiliai priparkuoti, paprasčiau nustatyti tikslią jų buvimo vietą nei jiems judant ir jie turi energijos šaltinius. Taigi, stovintys automobiliai gali tapti svarbia infrastruktūros dalimi ir patenkinti miesto gyventojų poreikius.“

Neišnaudotos automobilių galimybės

Kaip tai galėtų veikti realiame pasaulyje? Pavyzdžiui, dujų nuotėkiai yra itin pavojingi žmonėms ir gali sukelti didžiulių nuostolių. O jei gatvės būtų nusėtos jutikliais, kurie galėtų ne tik fiksuoti nuotėkį, bet kartu ir rastų tikslią jo vietą? Jei kiekviename automobilyje būtų įdiegti dujų jutikliai, jūs faktiškai jau turėtumėte tokią sistemą. Ir tai tik vienas iš keturių sujungtų automobilių sistemos pritaikymo būdų, kuriuos IBM tyrėjai šiuo metu testuoja Airijos sostinėje Dubline.

Kuo toliau, tuo dažniau automobilių galia yra matuojama ne tik po variklio gaubtu slypinčiomis arklio jėgomis. Šiandieniniai automobiliai iš salonų išrieda pilni kamerų, judėjimo jutikliu ir kitų duomenis renkančių įrenginių. Paskaičiuota, kad iki 2020 metų 9 iš 10 naujų automobilių turės interneto ryšį. Kodėl visi šie pajėgumai turėtų būti nenaudojami vien todėl, kad variklis tuo metu yra išjungtas? „Mes taip pat tiriame, kaip priparkuotų automobilių jutikliai galėtų papildyti namų apsaugos sistemas, – sako R. Šortenas. – Juk jei automobilyje yra įrengti judėjimo jutikliai, jie galėtų būti įjungti nakčiai, kad stebėtų judėjimą rajone. Arba jei kuriame nors name įsijungia signalizacija, automobilio kamera galėtų automatiškai įsijungti ir pradėti įrašinėti vaizdą“.

Suras vietą parkavimui ir šunį

Kitų priparkuoti automobiliai taip pat galėtų padėti jums rasti parkavimo vietą sau. Ir ne bet kokią – jutiklius turintys ir tarpusavyje informacija besidalijantis automobiliai parinktų jūsų automobiliui ir jūsų poreikiams tinkamiausią laisvą stovėjimo vietą.

„Kaip automobiliai nėra vienodi, taip ir visos parkavimo vietos yra skirtingos, – aiškina IBM tyrėjas. – Vienos jų tinka dideliems automobiliams, į kitas tilps tik mažiukai. Kai kurios jų labiau tiks specialių poreikių turintiems žmonėms bus arčiau parduotuvės arba, pavyzdžiui, poliklinikos.“

Taigi šalikelėje priparkuoti automobiliai galės ne tik nustatyti aplink juos esančių laisvų parkavimo vietų skaičių, bet ir įvertins jas. O sujungti automobiliai juk galėtų rasti ne tik, kur pastatyti automobilį, bet ir dingusį šunį ar kokį daiktą. Jei prie jūsų augintinio antkaklio, kai šis dingo iš namų, būtų pritvirtintas energijos nereikalaujantis radijo bangų įtaisas, automobiliuose įrengti jutikliai padėtų atsekti jį rajone. Svarbiausia, kad dauguma dalykų, kurie erzina kalbant apie mieste priparkuotus automobilius – jų dydis, jų buvimas visur – yra jų išskirtinumas, kurį galima išnaudoti gyventojų gerovei. „Pagrindinis automobilių privalumas lyginant juos, pavyzdžiui su išmaniaisiais telefonais, yra jų dydis. Automobilyje galima sumontuoti kur kas didesnius įrenginius, – sako IBM tyrėjas R. Šortenas. – Su jais galima nuveikti kur kas daugiau nei su mobiliaisiais telefonais.“

Automobiliai turi savus, nuo tiekimo grandinės nepriklausomus energijos šaltinius, tad jutikliai juose veikti gali nepriklausomai nuo aplinkybių. Jų tiek daug, kad net jei kurio vieno jutikliai nesuveiks, tai nebebus svarbu. Be to, automobilius vairuotojai keičia kas 8–9 metus, todėl juose įdiegtos technologijos niekada neatsiliks nuo laikmečio.

Todėl sujungtų „išmanių“ automobilių sistemos būtų ypač naudingos mažiau turtingoms šalims, kurios neturi pakankamai lėšų įgyvendinti didžiulius miesto infrastruktūros projektus. „Skaičiuojama, kad Vilniuje yra apie 300 000 automobilių. Jei ateityje bent dalis jų galėtų atlikti ir visą miestą apimančios daviklių sistemos funkciją, miestui tai suteiktų daug naudingų duomenų, kuriuos galėtume panaudoti vilniečių labui. Viena vertus tokia sistema leistų miestiečiams spręsti tam tikras problemas, pavyzdžiui parkavimosi, kita vertus – išanalizavus šiuos duomenis galėtume priimti geriausius sprendimus planuodami miesto plėtrą“, – apie tokios sistemos privalumus miestui sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

„Išmanieji šiuolaikiniai miestai pirmiausia susiję su milžiniškais duomenų kiekiais. Automobilių panaudojimas jiems rinkti – idėja ties kuria dirba IBM tyrėjai Airijoje – tai būdas be didelių papildomų išlaidų gauti informaciją realiu laiku. Miestiečių saugumo jausmas ir laiku bei išsamiai jiems pateikiama informacija yra kertiniai laimingo miesto elementai. Informaciją fiksuojantys ir ją besidalijantys automobiliai, manau, jau netolimoje ateityje taps neatsiejama didžiųjų miestų informacijos greitkelio dalimi“, – mano IBM atstovas viešajam sektoriui Lietuvoje Gytis Nemanis.

Automobilių yra visur, tereikia tinkamai išnaudoti jų galimybes ir akis erzinančią miesto peizažo detalę padaryti vertinga infrastruktūros dalimi. Miesto planuotojų galvos skausmą paversti miestiečių pagalbininku.