Krašto apsaugos savanorių pajėgos imasi naujo požiūrio į bendravimą su visuomene ir jaunimu. Praėjusį savaitgalį Panevėžyje įvyko pirmasis kompiuterinės šaudyklės „Counter Strike“ turnyras tarp savanorių pajėgų rinktinių ir Panevėžio miesto jaunimo komandų.
Krašto apsaugos savanorių pajėgos imasi naujo požiūrio į bendravimą su visuomene ir jaunimu. Praėjusį savaitgalį Panevėžyje įvyko pirmasis kompiuterinės šaudyklės „Counter Strike“ turnyras tarp savanorių pajėgų rinktinių ir Panevėžio miesto jaunimo komandų.
Nors varžybas laimėjo ne savanoriai, tačiau dalyvius sveikinęs pajėgų vadas pulkininkas Arturas Jasinskas sako, jog pirmas blynas tikrai neprisvilo, o atvirkščiai – parodė, jog kariuomenė privalo drąsiai ieškoti šiuolaikinį jaunimą įtraukiančių ir motyvuojančių bendradarbiavimo formų.
Daugelis jaunuolių nėra gyvai bendravę su kariais, todėl būtent kariuomenei tenka pareiga rūpintis ir ieškoti tiltų, kaip surasti bendrą kalbą su vadinamąja Z karta.
„Šįkart būtent kariai savanoriai galėjo pasimokyti iš studentiško amžiaus jaunuolių ar net Panevėžio gimnazistų, tačiau ir jaunuoliams tai buvo proga ne tik gyvai paragauti „kareiviškos košės“, bet ir susipažinti su vietos bei kitų regionų kariais, išgirsti, ką veikia ir kuo gyvena savanoriai. Būtent neformalus bendravimas ir yra pagrindinė tokių renginių nauda – gyva, nuoširdi ir asmeninė patirtis“, – sakė A. Jasinskas.
KASP nuotr. / Turnyro akimirka
„Counter Strike“ pamokos vertingos kiekvienam kariui
Kompiuterizuoti simuliatoriai karių įgūdžių formavimui naudojami ir Lietuvos kariuomenėje.
Kaip sakė savanorių pajėgų Nekinetinių operacijų kuopos kapitonas Jaroslavas Dubako, plačiai žinomos kompiuterinės šaudyklės yra geras būdas susipažinti su pagrindiniais kario įgūdžiais, tačiau tuo pat metu daugelis iš jų vardan patrauklumo ir paprastumo dažnai atsisako realių aplinkybių.
„Dešimtį valandų prie kompiuterio praleidęs jaunuolis jau gali visai lengvai valdyti imituojamą karį, tačiau daugeliu atvejų tai tik imitacija. Pavyzdžiui, „Counter Strike“ žaidėjas gali lengvai pašokti, apsisukti 180 laipsnių ir dar būdamas šuolyje spėti iššauti iš itin taiklaus snaiperio ginklo.
Savaime suprantama, jog realybėje tokie įgūdžiai yra pasiekiami tik keliems elitinių padalinių kariams. Tačiau niekas nepaneigs, jog tas pats žaidimas, kai žaidžiama grupėje, yra puikus komandinio darbo įgūdžių treniruoklis.
Virtualioje erdvėje gerokai paprasčiau demonstruoti ir išaiškinti atskirų taktikų subtilybes. Dar svarbiau, jog patys kariai gali asmeniškai įsitikinti, kada vienas ar kitas sperndimas yra tinkamas, o kada – tik nereikalingas pavojus. Virtualioje erdvėje galima rizikuoti ir „žūti“ dešimtis kartų per valandą, tuo tarpu tikras karys visada sieks rizikos vengti“, – sakė J. Dubako.
| Simuliuojamos savybės | Realybės ir kompiuterinių žaidimų panašumai/skirtumai |
| Judėjimas ir fizinis pasiruošimas | Su kompiuterio pele lengva bėgioti ir šokinėti net per sudėtingiausias kliūtis – tai gerokai sudėtingiau realiame karo lauke, kur po minutės intensyvaus bėgimo su pilna amunicija tektų ilgokai ilsėtis. Ką jau kalbėti, jog realybėje daugelis operacijų vyksta itin atsargiai (pavyzdžiui, gerai žinoma „krabo eisena“), nes kartais net paslydimas ant mažiausio akmenėlio gali baigtis tragiškai. |
| Ginklai, jų charakteristikos | Realybėje ginklų valdymas gerokai sudėtingesnis, nes dažnai jie sunkūs, sudėtingai valdomi, būtinos saugumo procedūros. Žaidimuose labai lengva užtaisyti net sudėtingiausią ginklą, o amunicija lengvai pasiekiama keliais mygtukų paspaudimais. Realybėje amunicija visada yra ribota, jos ištekliai – dažniausiai ribojasi paties žmogaus kėlimo galia. |
| Regimas vaizdas | Kompiuterio simuliuojama virtuali realybė kol kas negali atverti viso to jausmų derinio, kurį patiria tikras karys. Net naujausi virtualios realybės šalmai negali užtikrinti viso žmogaus akių regos lauko. Tuo pat metu technologijų nulemti vaizdo projekcijos principai ir santykinai spartus judėjimas virtualiame pasaulyje suteikia žaidimo atraktyvumą, bet mažina to ryšį su realiais įgūdžiais. |
| Garsinis fonas | Tuo metu žaidimų kūrėjų noras žaidimą daryti patraukliu veda prie to, jog žaidimų įgarsinimas suteikia dalyviams gerokai per daug informacijos apie eigą, nei tai įmanoma realybėje. |
| „Sėkmės“ sąlygos | Žaidime pakanka vos-vos išlikti (kad ir su 1% „gyvybės“) ir tai laikoma laimėjimu, kai realiame kare tokia situacija geriausiu atveju baigtųsi koma ir mėnesiais reabilitacijos. |
Virtualūs simuliatoriai padeda taupyti kariuomenės lėšas ir kartu saugo karių sveikatą. Pirmosios „Counter Strike“ žaidimo modifikacijos karių rengimui pradėtos naudoti dar 2002 metais – tuomet apie tai skelbė Didžiosios Britanijos Gynybos ministerija. O 2011-aisiais Kinijos kariuomenės atstovai oficialiai patvirtino prisidėję prie „online“ žaidimo „Glorious Mission“, kuris naudojamas ne tik supažindinimui su kariuomenės naudojama ginkluote, bet ir tiesioginiams kinų karių įgūdžiams formuoti.
Panevėžyje laimėjo gimnazistai
Pirmąjį karių savanorių ir Panevėžio kolegijos organizuotą „Counter Strike: Global Offensive“ turnyrą laimėjo Panevėžio kolegijos komanda „Programuotojai“, antroji ir trečioji vietos atiteko gimnazistų komandoms iš „Minties“ ir Juozo Balčikonio gimnazijų.
Iš viso jėgas virtualioje erdvėje išbandė beveik pusšimtis dalyvių, susiskirsčiusių į 11 komandų. Prieš panevėžiečius bandė kovoti savanoriai kariai iš trijų rinktinių (3-iosios, 5-osios ir 8-osios rinktinių), taip pat Karaliaus Mindaugo husarų bataliono karių komanda.
