Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Mikrosistemų ir
nanotechnologijų mokslo centro doktorantė Nora Šlekienė laimėjo konkursą stažuotei
Europos kosmoso agentūroje. Vienerių metų trukmės doktorantės stažuotei bus paskirta daugiau
nei 32 tūkst. eurų. 
Kauno technologijos universiteto (KTU) Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Mikrosistemų ir nanotechnologijų mokslo centro (MGF MNMC) doktorantė Nora Šlekienė laimėjo konkursą stažuotei Europos kosmoso agentūroje (EKA). Vienerių metų trukmės doktorantės stažuotei bus paskirta daugiau nei 32 tūkst. eurų.
„Džiaugiuosi atsiradusia galimybe įgyti naujos patirties, pasisemti žinių, išmokti dirbti kitokiomis metodikomis. Be to, susipažinsiu su aktualiomis kosmoso tyrimų sritimis – Lietuvoje kol kas jų vykdoma nedaug“, – sako N. Šlekienė.
KTU doktorante N. Šlekienė su projekto vadovu V. Snitka (
Šiais metais MNMC pradėjo vykdyti bendrą projektą su EKA „Pažangių molekulinės taršos nustatymo kosminėje erdvėje metodų sukūrimas naudojant paviršiumi stimuliuotą Ramano spektroskopiją“ (Projekto vadovas profesorius Valentinas Snitka). Panašios projekto ir EKA stažuotės tematikos ir paskatino KTU doktorantę dalyvauti LMT paskelbtame konkurse.
Kosmoso pramonė – ne tik erdvėlaiviai
Atrankos metu, EKA atliko interviu telefonu, kurio metu buvo klausiami netgi specifiniai dalykai – kosmoso aplinkos savybės, galimos cheminės reakcijos kosminių prietaisų paviršiuje, jų įtaką prietaisų veikimui ir jų stabilumui, kandidato galimybės savarankiškai dirbti su aparatūra.
Doktorantės tyrimų tematika – paviršiumi stimuliuota Ramano spektroskopija (SERS) medžiagų, naudojamų Europos kosmoso pramonėje, nanostruktūrinio užterštumo ir jo poveikio tyrimams.
Pasak jaunosios mokslininkės, SERS yra ypač jautri metodika, kuria galima tirti įvairių medžiagų stabilumo pokyčius. Ji gali būti taikoma ir, pavyzdžiui, farmacijoje ar maisto pramonėje, tiriant vaistų, maisto produktų cheminę sudėtį, priemaišų identifikavimą, vaistų ar maisto produktų stabilumą.
„Kosmoso pramonė – tai ne vien erdvėlaivių ar palydovų konstravimas, EKA atliekami ir moksliniai tyrimai. Pavyzdžiui, tiriama iš kosmoso gautų dalelių sudėtis, jų sąveika su EKA naudojamomis medžiagomis ar kosminiais prietaisais“, – sako N. Šlekienė.
Strategines technologijas kurs Europoje
EKA nare Lietuva tapo 2014-ųjų rudenį. Ši narystė mūsų šalies mokslininkams ir verslininkams atvėrė plačias galimybes dalyvauti tarptautiniame mokslo, technologijų ir inovacijų tinkle. Pagal 2013-aisiais EKA ekspertų atliktą Lietuvos kosmoso srities mokslo ir verslo potencialo technologinį auditą, mūsų šalyje yra stiprus gamtos mokslų, biotechnologijų, IT, mikroelektronikos, mechatronikos, optoelektronikos ir lazerių mokslo technologinis potencialas.
„Siekiama, taip pat ir saugumo tikslais, kad strateginės technologijos būtų kuriamos Europos Sąjungoje. Priimant naujas valstybes į su EKA bendradarbiaujančių valstybių tarpą, o ilgainiui – ir į nares, siekiama, kad kiekviena šalis atrastų savo nišą, stengiamasi išnaudoti konkrečios šalies turimą potencialą. Tiek mūsų mokslininkai, tiek verslas turi potencialo kurti produktus ir paslaugas kosmosui“, – teigia Lietuvos kosmoso asociacijos (LKA) vadovas Vidmantas Tomkus.
Lietuvos mokslo taryba praneša, kad stažuočių EKA finansavimo konkursui buvo pateiktos 5 paraiškos. Nuspręsta finansuoti 2 vienerių metų trukmės stažuotes, kurioms buvo skirta daugiau nei 65 tūkst. eurų.
