Atsirado dar vienas lietuvis, kuris populiariame žaidimų transliacijos puslapyje pavadinimu „Twitch“ užsibrėžė pasiekti rekordą. Raigardas Lapka, pasirinkęs slapyvardį „PinkSEL“, žaidė kompiuterinius žaidimus 100 valandų. Vaikinas, likus keletui valandų iki eksperimento pabaigos, pripažino laukiantis, kol išmuš paskutinės minutės ir sekundės, nes jaučiasi pavargęs. 
Atsirado dar vienas lietuvis, kuris populiariame žaidimų transliacijos puslapyje pavadinimu „Twitch“ užsibrėžė pasiekti rekordą.
Raigardas Lapka, pasirinkęs slapyvardį „PinkSEL“, žaidė kompiuterinius žaidimus 100 valandų. Vaikinas, likus keletui valandų iki eksperimento pabaigos, pripažino laukiantis, kol išmuš paskutinės minutės ir sekundės, nes jaučiasi pavargęs. Sakė net neįsivaizduojantis, kiek laiko miegos, ir pripažino, kad tokios ilgos transliacijos jau nesirengia daryti – gal tik kokias 48 valandas. „Savijauta gera. Atrodo lyg kažko panašaus net nebūčiau daręs,“ – pagerinęs rekordą sakė vaikinas. Jis sumušė ankstesnio žaidėjo XpegASAS'o rekordą, pasiektą sausio 19 dieną. Šį slapyvardį turi 96 valandas žaidęs Krašto apsaugoje dirbantis Nerijus Žimantas.
© DELFI (K. Pansevič nuotr.)
Norėjo sumušti neseniai pasiektą rekordą
DELFI R. Lapka tvirtino, kad nemiegoti 100 valandų jis nusprendė siekdamas pralenkti prieš kelias savaites rekordą pasiekusį N. Žimantą. Dar vienas R. Lapkos tikslų buvo pasiekti, kad jo vaizdo transliacijos išpopuliarėtų tarp kitų internetinės televizijos vartotojų. Lyginant su N. Žimanto pasiekimu, vaikinas akcentus sudėjo visai kitur.
N. Žimantas buvo pirmasis transliuotojas ir mušė ne tik nemiegoto laiko, bet ir vienu metu prie transliacijos prisijungusių, taip pat transliaciją aplankiusių vartotojų skaičių. Jis daugiau bendravo su kitais žmonėmis ir mažiau žaidė. R. Lapka sakė daugiau dėmesio kreipęs ne į prisijungusių vartotojų linksminimą, bet į žaidimus. Beveik visą transliacijos laiką jis žaidė, kartais atsakydamas į vartotojų užduodamus klausimus.
„Dėl sveikatos aš nebijojau, jokių incidentų nebuvo, visas dienas jaučiausi labai gerai. Gal tik prieš pradėdamas bijojau, kad siekiant rekordo gali nutikti kas nors blogo“, – pasakojo R. Lapka ir pridūrė, kad visos transliacijos metu namuose buvo žmogus, kuris būtų padėjęs bet kuriuo atveju.
Jis pripažino, kad bendrauti galėjo beveik visą laiką, loginis mąstymas veikė puikiai, tačiau buvo sunkių akimirkų: „Nuo devynių ryto iki antros valandos dienos jausdavausi prastai – kankindavo nuovargis, merkdavosi akys. Po poros poros dienų tai baigėsi ir beveik iki pat paskutinės valandos viskas vyko sklandžiai. Paskutinę dieną, likus aštuonioms ar septynioms valandoms iki transliacijos pabaigos, vėl pasijaučiau blogai, todėl nutilau, su niekuo kurį laiką nebendravau, atrodė, kad negalėjau šnekėti“. Jis sakė, kad netrukus ši būsena praėjo.
Narkotikų sakė nevartojęs
Dvidešimt vienerių metų sulaukęs vaikinas, studijuojantis Vilniaus kolegijoje, sakė negėręs kavos, energetinių gėrimų, nevartojęs jokių skatinančiųjų vaistų ar narkotikų. Jis tvirtino valgęs sveikus pusryčius, kuriuos sudarė avižinė košė ir bananai, pietus – lašiša. Vakare valgydavo tik vaisius.
Vaikinas gėrė daug žalios arbatos ir vandens, taip pat vartojo vitaminų, skirtų atgauti jėgoms po didelių sporto krūvių. Per transliaciją jis surinko daugiau nei 1 tūkst. eurų, kuriuos rengiasi investuoti į geresnę transliacijų techniką.
Gydytojas ragina vertinti atsargiai
DELFI Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Arūnas Germanavičius yra sakęs, kad „rekordą besistengiantis pasiekti žmogus dažniausiai tai daro sveikatos sąskaita.“ Jis pasakojo, kad normalus žmogaus bioritmas yra sudarytas iš ciklų, kurie trunka apie dvylika valandų: po dvylikos valandų būdravimo žmogus turi pailsėti.
„Esant stresinėms situacijoms ar gyvenimo aplinkybėms, žmogus gali ištverti ir keletą parų be miego, tačiau tai turi pasekmes hormonų apykaitai, centrinės nervų sistemos medžiagų apykaitai, autominei vegetacinei nervų sistemai. Tikėtina, kad tokio eksperimento efektai gali pasireikšti ne tik iš karto, bet ir praėjus kelioms savaitėms“, – pasakojo prof. A. Germanavičius ir pridūrė, kad „su stresu susiję imuninės sistemos neigiami pokyčiai, stebimi odoje, sąnariuose, vidaus organuose, o pakitęs ar iškreiptas imuniteto atsakas gali išprovokuoti ir lėtinių ligų pasireiškimą, daliai žmonių tai gali būti susiję su nerimu ir depresija.“ Profesorius pabrėžė, kad daugelis žmonių, priklausomų nuo žaidimų, kompiuterių, interneto bei lošimų vartoja daug stimuliantų, energinių gėrimų, kuriuose daug angliavandenių, kofeino ir amino rūgščių, kartais labai sunkiai iškreipiančių įprastą žmogaus metabolizmą, keičiančių medžiagų apykaitą, vidaus organų ir galvos smegenų veiklą.
A. Germanavičius sakė, kad kūnui esant tokioje būklėje sutrinka miegas, gali išsivystyti depresija, nerimo sutrikimai. Profesorius tikino, kad keletas parų nemiego gali grėsti ir panikos atakomis, kuriose išryškėja baimės jausmas, atsiranda baimė išprotėti, pradeda permušinėti širdis.
Profesorius tvirtino, kad tokie eksperimentai ilgalaikės įtakos sveikatai gali ir neturėti, nes jaunuolių energijos rezervai yra dideli, tačiau labai daug priklauso ir nuo genetinių bei aplinkos veiksnių. Be to, jei žmogus silpnas fiziškai ir emociškai, tai gali paskatinti lėtinių ligų atsiradimą.
Prof. A. Germanavičius nerekomenduoja vykdyti tokių eksperimentų.
