Daugiau nei pusė lietuvių – net 55 proc. – apsipirkinėdami internetu atsiskaito per „Bank link“ sistemą, kai pavedimo forma patogiai užpildoma automatiškai, ir dažnai net nesusimąsto, kad kiekvieno tokio pervedimo kaštai siekia iki 3 proc. pirkinio vertės. Šie mokesčiai labiausiai nugula ant prekybininkų pečių, kurie dažnai neįvertina, kiek pinigų galėtų sutaupyti ir kokią vertę ilgainiui galėtų sukurti pirkėjams, pasiūlę alternatyvių atsiskaitymo internetu būdų. Kaip tai veikia ir ką svarbu žinoti ne tik prekybininkui, bet ir pirkėjui, nuolat klausiančiam, kodėl vienos elektroninės parduotuvės siūlo mažesnes tos pačios prekės kainas?
Perkant televizorių – iki 9 Eur už sandorį
Ilgainiui susiformavę įpročiai lemia, kad pirkdami internetu dažniausiai renkamės tradicinius atsiskaitymo būdus – bankinius pavedimus ar mokėjimus kortele. Nors kiekvienoje elektroninėje parduotuvėje atsiskaitymo būdų pasiūla skiriasi, tiek pardavėjui, tiek iš dalies pirkėjui svarbiausi kriterijai turėtų būti maži atsiskaitymo už prekes ir paslaugas mokesčiai bei tai, kaip greitai mokėjimas pasieks prekybininką. Pagal šiuos du kriterijus nesunku palyginti visus mokėjimo būdus tarpusavyje.
Kortelinius sprendimus naudoja daug el. parduotuvių, tačiau nors atsiskaitymai kortelėmis greiti, jie yra sąlyginai brangūs – sudaro 2–3 proc. pirkinio vertės. Įprasti pavedimai, kurie standartiškai kainuoja iki 0,41 Eur, yra pigūs, tačiau lėti, eikvojantys laiką dėl būtinybės pačiam užpildyti visus laukelius – tai reiškia ne tik didesnes laiko sąnaudas, bet ir didesnę klaidų tikimybę. Atsiskaitymai per „Bank link“ sistemą yra greiti ir patogūs, bet brangūs – vienas toks atsiskaitymas siekia iki 3 proc. pirkinio vertės. Tuo tarpu mokėjimo inicijavimo paslaugos, tokios kaip greitieji mokėjimai, yra ir greiti, ir pigūs, jų kaina visuomet tokia pati – 0,50 Eur už kiekvieną sandorį.
Atsiskaitymo būdų skirtumai nesunkiai atsiskleidžia paskaičiuojant mokėjimų kaštus konkrečiu atveju. Sakykime, perkamas LED televizorius, kuris pasirinktoje el. parduotuvėje kainuoja 299 Eur. Jeigu pirkėjas mokės kortele, atsiskaitymas kainuos apie 6–9 Eur; jei bus mokama per „Bank link“ sistemą, atsiskaitymo kaštai bus 9 Eur; jeigu bus atliktas paprastas bankinis pavedimas, tai kainuos tiek, kiek numatyta konkretaus banko mokesčiuose – iki 0,41 Eur, tačiau atsiskaitant tokiu būdu pinigai nuo pirkėjo iki pardavėjo sąskaitos keliaus nuo kelių valandų iki kelių dienų; o jeigu bus pasirenkamas greitasis mokėjimas, nepriklausomai nuo televizoriaus kainos, atsiskaitymas kainuos 0,50 Eur.
Kaip pro šalį neprašauti pirkėjui?
Nors tiesiogiai pirkimo metu pirkėjas ir nepajunta atsiskaitymo skirtingais būdai kaštų, ne visi žino, kad rinkdamas įmokas už prekes ir paslaugas, prekybininkas atsiskaitymo kaštus vienu ar kitu būdu įskaičiuoja į pirkėjo sumokamą kainą. Kartais jie įtraukiami į prekės kainą, o kartais pateikiami kaip tranzakcijos ar apmokėjimo mokesčiai. Pastaruoju atveju pirkėjas gali sutaupyti, pasirinkęs pigiausią ir jam priimtiniausią atsiskaitymo būdą.
Tai iš dalies atsako į klausimą, kodėl vienos el. parduotuvės siūlo pigesnes prekes – jeigu prekybininkas įsidiegęs tik pigiausius atsiskaitymo būdus, tai gali lemti mažesnę galutinę prekių kainą, mat įskaičuojami mažesni mokesčiai už atsiskaitymą. Palyginkime – jeigu tą patį LED televizorių per mėnesį nusiperka 100 žmonių ir visi atsiskaito per „Bank link“ sistemą, pardavėjui tai atsieina 900 Eur; tuo tarpu pirkėjams už juos mokant, pavyzdžiui, greitaisiais mokėjimais, atsiskaitymai atsieina vos 50 Eur. Vadinasi, atitinkamai gali būti skaičiuojama ir galutinė prekės kaina – pagal pirkėjų įpročius. Tad jeigu el. parduotuvė siūlo ne visus atsiskaitymo būdus, tai nebūtinai yra blogai.
Lietuvoje yra įsigalėję pervedimai per „Bank link“ sistemą. Tai nulėmė, kad prisijungimus prie el. bankininkystės turi didžioji dalis internetu apsipirkinėjančių žmonių, todėl natūralu, kad jiems patogiausia atsiskaityti visų pirma šiuo būdu, žinoma, jei tai supaprastinta iki kelių mygtukų paspaudimo. Mokėjimo korteles taip pat turi didelė dalis bankų klientų, tačiau Lietuvoje jas renkasi tik kas dešimtas pirkėjas. Atsiskaitymui internetu tinka įvairūs būdai, svarbiausia, kad jie teiktų papildomos vertės pirkėjui – leistų sutaupyti laiko ar pinigų.
Dažnai apsipirkinėjantiems internetu rekomenduojama rinktis momentinius atsiskaitymus, kad pirkėjas būtų tikras, jog užsakymas baigtas, o apmokėjimas gautas. Patariama įvertinti ir mokėjimo kainą, ypač jeigu skirtingų atsiskaitymo būdų kaštai ir laikas, per kurį pinigai pasiekia pardavėjo sąskaitą, gerokai skiriasi.
Teisingas prekybininko pasirinkimas – laimingas pirkėjas
Nors paprastai el. parduotuvės diegia tai, ką noriai naudoja jų klientai, verslininkai vis dažniau suteikia galimybę pasirinkti ir pirkėjams, ir sau patiems palankiausią variantą – tiek vienus, tiek kitus vienija noras ne tik sėkmingai ir greitai atlikti sandorį, bet ir sutaupyti.
E. prekybininkas svarstydamas, kokius atsiskaitymo būdus pasiūlyti, privalo galvoti apie du dalykus: konversiją, t. y. klientų perėjimą iš krepšelio į patvirtintą mokėjimą, ir įmokų surinkimo kainą. Šie du faktoriai daro didelę įtaką parduotuvės efektyvumui ir įmonės pelnui. Atsižvelgiant į šiuos du kriterijus, pardavėjui vienareikšmiškai patogiausia priimti atsiskaitymus greitaisiais mokėjimais, nes toks atsiskaitymo būdas pats pigiausias. Pardavėjui svarbiausi maži mokėjimų surinkimo kaštai ir atsiskaitymo greitis, taip pat, kaip greitai pinigai pasieks prekybininko sąskaitą.
Šiais laikais elektroninės parduotuvės bendradarbiaudamos su įmokų surinkimo bendrovėmis savo pirkėjams jau siūlo paslaugas, kurios tarpusavyje apjungia visus pagrindinius mokėjimo būdus. Tokiu atveju, nepriklausomai nuo pasirinkto mokėjimo būdo, sumokama standartinė kaina.
Be to, pasirinkti vieną paslaugų teikėją naudinga ne tik pirkėjui, bet ir prekybininkui – nebereikia sudarinėti sutarčių su atskirais bankais, mokėjimo įstaigomis ar kortelių surinkimo procesoriais. Turint vienintelį įskiepį, galima priimti atsiskaitymus įprastais banko pavedimais, greitaisiais mokėjimais, kortelėmis ar „Bitcoin“ valiuta, taip pat Lietuvoje populiariausiu „Bank link“ sprendimu. Visa tai palegvina prekybininko naštą dėl ilgai trunkančio ir neretai nuostolingo įmokų surinkimo.