Beveik pusė pasaulio fizikų yra mokęsi arba stažavęsi Europos branduolinių tyrimų organizacijoje CERN, todėl tai tikrai prestižinė institucija, kurios nariais verta būti, LRT RADIJUI sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. Į pasaulio ekonomikos forumą Davose išvykstanti šalies vadovė tvirtina, kad Lietuvai svarbūs ir kiti aspektai, pavyzdžiui, forume ketinama aptarti švaraus vandens problema. D. Grybauskaitė pabrėžia, kad ši problema gali užklupti ir Lietuvą.
– Vykstate į pasaulio ekonomikos forumą Davose. Kas bus akcentuojama šiemet?
– Išankstinė numatyta forumo tema – ketvirtoji industrinė revoliucija. Be jokios abejonės tai liečia viso pasaulio vystymosi raidą, naują kokybinį šuolį, spartų vystymosi šuolį. Tai reiškia, kad pasaulis kartais skuba ir vystosi greičiau, negu mes sugebame paskui jį bėgti ir tai turi įtakos daugeliui sričių.
Pirmiausia tai keičia pasaulio ekonomiką, socialinę aplinką. Modernios technologijos gali spręsti nedarbo, nelygybės, klimato kaitos, medicinos problemas. tai galime pastebėti ir Lietuvoje – kaip sugebame panaudoti inovacijas vystyti savo valstybę.
Toks forumo tikslas, bet, žinoma, gyvenimas šiek tiek koreguoja daugelį dalykų, todėl paties forumo tematikoje ir įvykiuose matome ir migracijos klausimus, ir Jungtinių Tautų (JT) renginius. Matysime labai platų spektrą įvairių diskusijų – nuo gamtos apsaugos ar klimato kaitos iki saugumo ir migracijos. Klausimų paletė didžiulė, galima įsijungti į bet kurį svarbų klausimą, kuris aktualus ir Lietuvai. Mėginsiu, be jokios abejonės, dalyvauti kuo platesniame įvairių diskusijų spektre.
– Kokie susitikimai numatyti Davose ir kokius klausimus ketinate aptarti?
– Vienas iš įdomesnių susitikimų – JT ir Pasaulio Banko rengiamas valstybių vadovų aukšto lygio dialogas. Jame bus diskutuojama apie vandens išteklių prieinamumą ir vandens kokybės užtikrinimo klausimus. Atrodo, kuo susijęs Davosas ir vanduo? Pasirodo, kad tai – vienas iš 18-os JT pasaulio vystymosi tikslų.
Padėti pasiekti šio tikslo pakviesti 14 valstybių vadovų. Tarp jų ir aš. Esame pakviesti tapti lyderiais, kaip spręsti šį klausimą pasaulyje. Vandens trūkumą patiria 40 proc. Žemės gyventojų. Kas ketvirtas pasaulio gyventojas, t. y. beveik 2 mlrd. žmonių, geria užterštą vandenį.
Kaip tai susiję su Lietuva ir kodėl sutikau dalyvauti? Prie mūsų sienos statoma Astravo atominė elektrinė, kuri naudos Neries vandenį. Kol kas neturime garantijų, kad šis procesas bus pakankamai skaidrus, švarus ir atsakingas. [...] Lietuva taip pat galis susidurti su iššūkių, kad jos upėse vanduo bus nešvarus.
Dar vienas svarbus renginys – valstybių lyderių susitikimas dėl dabar pasaulį krečiančios humanitarinės krizės ir migracijos keliamų iššūkių tiek Europai, tiek visam pasauliui. Šiame renginyje dalyvaus visų šalių, atvykstančių į Davosą, vadovai, t. y. apie 50 žmonių. Taip pat dalyvaus apie 3 tūkst. didžiųjų verslo kompanijų atstovų ir tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, generalinis JT sekretorius, Tarptautinio valiutos fondo vadovė ir t. t.
Trečias renginys – Pasaulinio moterų parlamentarių forumo aukšto lygio susitikimas. Jame bus kalbama apie tai, kaip paskatinti moteris dalyvauti ir lyderiauti tiek politikoje, tiek visuomeniniame gyvenime, naudojant inovacijas, įvairias viešųjų ryšių, socialinių tinklų galimybes ir instrumentus.
Be jokios abejonės, Lietuva yra viena iš lyderių pagal moterų išsilavinimą, todėl turime tikrai gražios patirties ir galime pasidalinti, kaip mūsų moterys įtraukiamos arba pačios tampa lyderėmis. Nesvarbu kur – bendruomenėje ar valstybės valdyme – svarbiausia, kad mūsų visuomenėje moteris yra ir išsilavinusi, ir aktyvi.
Ketvirtas svarbus renginys – grupės susitikimas su pasaulio verslo didžiosiomis kompanijos, pavyzdžiui, „Google“. Kalbėsiu apie verslo ir verslo plėtros galimybes Lietuvoje. Turime tokių interesų. Pernai taip pat Davose susitikau su įvairių kompanijų atstovais. Pavyzdžiui, Niujorko vertybinių popierių birža atvyko į Lietuvą. Tokie susitikimai tikrai naudingi ir neretai rezultatyvūs.
– Taip pat apsilankysite mokslinių tyrimų centre, Europos branduolinių tyrimų organizacijoje CERN. Mūsų šalis siekia tapti asocijuota šios organizacijos nare. Kodėl tai svarbu Lietuvai?
– Lietuva bendradarbiauja su CERN nuo 1993 m. Kasmet vidutiniškai daugiau kaip 20 mūsų mokslininkų turi galimybę susipažinti ne tik su pačiu centru, bet ir dalyvauti programose, mokytis, stažuotis. Tai prestižinė institucija, kurioje gauti stažuotę siekia visi branduolinės fizikos specialistai, mokslininkai. Beveik pusė pasaulio fizikų yra mokęsi arba stažavęsi CERN. Tai tikrai ta institucija, kurios nariais būti verta.
Bus įdomu pamatyti ir Didįjį hadronų greitintuvą, išgirsti apie vykdomus unikalius eksperimentus, susitikti su ten esančiais Lietuvos mokslininkais – susitiksiu su 14 žmonių. Taip pat bus galimybė pabendrauti su mokiniais Lietuvoje, pakalbėti apie jų susidomėjimą ir interesus.
Ankstesnio CERN vadovo vizito Lietuvoje metu esu kalbėjusi apie tai, kad Lietuva turi interesų aktyviau bendradarbiauti su šiuo mokslo centru. Lietuva vis dažniau veržiasi į inovatyvų pasaulį ir tampa inovatyvia valstybe. Tuo reikia naudotis. Apie mūsų fizikus, Lietuvoje gaminamus lazerius visur girdima, matoma ir jie visur pripažinti, todėl pavasarį rengiamės pateikti paraišką tapti asocijuota šios organizacijos nare. Manau, kad šis vizitas tikrai labai prasmingas.