Lietuvos energetikos sektoriuje per ateinančius metus laukia įdomūs pokyčiai. Nuo to, kaip klostysis situacija trijose svarbiose srityse – elektros ir dujų rinkose, taip pat įgyvendinant ES reikalavimus dėl energijos efektyvumo, priklausys, kokią kainą už energijos išteklius mokės verslas ir gyventojai.
Lietuvos energetikos sektoriuje per ateinančius metus laukia įdomūs pokyčiai. Nuo to, kaip klostysis situacija trijose svarbiose srityse – elektros ir dujų rinkose, taip pat įgyvendinant ES reikalavimus dėl energijos efektyvumo, priklausys, kokią kainą už energijos išteklius mokės verslas ir gyventojai. Per artimiausią pusmetį turėtų paaiškėti atsakymai į tris pagrindinius klausimus: kokių pokyčių elektros rinkoje nulems naujos elektros jungtys su Švedija ir Lenkija? Kaip ilgai dujų rinką veiks taikoma retrospektyvinė nuolaida? Kokie reikalavimui verslui bus numatyti naujame Energijos efektyvumo įstatyme?
Janis Bethers – „Enefit“ generalinis direktorius
Naujų elektros jungčių įtaką pamatysime po pusmečio
Praėjusių metų pabaigoje nutiestos ir užbaigtos elektros jungtys „NordBalt“ su Švedija ir „LitPol Link“ su Lenkija tapo didesnės energetinės nepriklausomybės simboliu. Bet jų reikšmė bus ne vien simbolinė – praktinę naudą dėl mažesnių elektros kainų turėtų pajusti ir verslas, ir gyventojai.
Tiesa, apskaičiuoti, kokio dydžio naudos galima tikėtis dėl atpigusios elektros, kol kas pasakyti nėra paprasta. Šiaurės šalių rinkoje praėjusių metų pabaigoje jos buvo apie 40 proc. mažesnės negu Lietuvoje. Tačiau skirtumas tarp elektros kainų Lietuvoje ir kaimyninėje Lenkijoje nebuvo toks didelis ir sudarė apie 9 procentus. Baltijos šalių įsijungimas į Šiaurės šalių ir Lenkijos rinką turėtų sumažinti elektros kainų skirtumą tarp visų valstybių.
Rinkos dalyviai vieningai teigia, kad elektros kaina Lietuvoje mažės. Tik šis pokytis nebus toks didelis, kad elektros kaina Lietuvos rinkoje prilygtų dabartinei kainai Skandinavijos šalyse. Įsigyti pigesnės elektros bus suinteresuoti ne tik pirkėjai Lietuvoje, bet ir Lenkijos pusėje, todėl dalis per „NordBalt“ jungtį perduodamos elektros energijos gali nutekėti į kaimyninės valstybės rinką.
Bet kuriuo atveju šiandien matome, kad verslas jau jaučia elektros kainos sumažėjimą, prasidėjusį dar pernai. Vis dėlto tiksliau apie jungčių įtaką ir pokytį bus galima spręsti per artimiausią pusmetį. Elektros kainos sumažėjo ir buitiniams vartotojams, tačiau bus įdomu palaukti 2016 m. liepos, kuomet, įvertinusi elektros kainos pokyčius biržoje, galutinę elektros kainą buitiniams vartotojams greičiausia peržiūrės Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Dujų rinka nepriklausomiems tiekėjams kol kas nepatraukli
Daugiau nežinomybės kelia situacija dujų rinkoje. Prieš metus Klaipėdoje pradėjęs veikti suskystintų gamtinių dujų terminalas sukūrė apsirūpinimo dujomis alternatyvą, lėmė aktyvesnę prekybą dujų biržoje ir prisidėjo prie pastebimai sumenkusių dujų kainų vartotojams.
Nuo 2016 m. pradžios dujų birža „Get Baltic“ ėmė taikyti palankesnę kainodarą jos dalyviams. Tai teoriškai turėtų paskatinti aktyvesnę prekybą biržoje, tačiau realių pokyčių gali dar tekti palaukti, nes nepriklausomi dujų tiekėjai į ją kol kas nesiveržia.
Pagrindinė priežastis – „Lietuvos dujų tiekimo“ taikoma sumažinta dujų kaina visiems vartotojams taip kompensuojant iš koncerno „Gazprom“ gautą retrospektyvinę nuolaidą. Nors prieš kelis metus tvirtinant kompensacijos tvarką buvo numatyta, kad sumažinta dujų pardavimo kaina bus taikoma iki 2016 m. vidurio, dėl menkstančio dujų vartojimo ir vartotojų pareikštų pretenzijų, šis data gali keistis. Rinkoje vyraujantis neaiškumas neskatina į dujų biržą ateiti naujų nepriklausomų dujų tiekėjų.
„Enefit“ patirtis dalyvaujant elektros rinkoje Baltijos šalyse ir dujų rinkoje Estijoje rodo, kad, siekiant kuo sklandžiau ir efektyviau funkcionuojančios rinkos, visi jos dalyviai turi turėti galimybę veikti pagal tas pačias taisykles ir vienodomis sąlygomis.
Į įstatymus perkelta Energijos efektyvumo direktyva numatys naujus reikalavimus
Prieš ketvertą metų Europos Parlamentas priėmė Energijos efektyvumo direktyvą, pagal kurią iki 2020 m. visos bendrijos narės turi reikšmingai padidinti energijos suvartojimo efektyvumą. ES šalys buvo įpareigotos šios direktyvos nuostatas į savo įstatymus perkelti iki 2014 m. vidurio, bet Lietuvoje šis procesas nevyko sklandžiai. Todėl praėjusių metų pabaigoje šalies Vyriausybė sulaukė Europos Komisijos įspėjimo dėl vėlavimo įgyvendinti šią direktyvą.
Tiesa, Energijos efektyvumo įstatymo projektas jau parengtas, tačiau Seimo nėra pasiekęs. Tikėtina, kad po Europos Komisijos paraginimo imtis skubesnių veiksmų šioje srityje įstatymo projektas Seimui bus pateiktas per artimiausią pusmetį. Jo nuostatos turės įtakos tam tikrose srityse veikiančioms ar tam tikro dydžio įmonėms.
Iš esmės jis palies didžiąsias šilumos tiekimo ir energetikos bendroves, kurios ateityje turės investuoti į energijos gamybos, perdavimo ir suvartojimo efektyvumą didinančius sprendimus. Bet į šį įstatymą dėmesį turėtų atkreipti ir verslas, nes didesnėms bendrovėms atsiras prievolė atlikti energijos suvartojimo auditus. Todėl įmonėms sudarinėjant 2017 m. veiklos planus ir numatant biudžetą energijos ištekliams gali tekti atsižvelgti į naujus reikalavimus.
