Pastaraisiais metais JAV mokyklose įsibėgėja masinis apšvietimo modernizavimas. Pavyzdžiui, 2015 m. lapkritį paskelbta, jog didžiulis JAV Parsippany-Troy Hills mokyklų kompleksas ir kompanija „Revolution Lighting Technologies“ (RVLT) pasirašė įspūdingą 1,2 mln. dolerių (1,1 mln. eurų) vertės sutartį, kuri užtikrins, kad mokyklose bus įdiegtas modernus ir šiuolaikiškas LED apšvietimas.
Pastaraisiais metais JAV mokyklose įsibėgėja masinis apšvietimo modernizavimas. Pavyzdžiui, 2015 m. lapkritį paskelbta, jog didžiulis JAV Parsippany-Troy Hills mokyklų kompleksas ir kompanija „Revolution Lighting Technologies“ (RVLT) pasirašė įspūdingą 1,2 mln. dolerių (1,1 mln. eurų) vertės sutartį, kuri užtikrins, kad mokyklose bus įdiegtas modernus ir šiuolaikiškas LED apšvietimas.
Tačiau tai tik pradžia. RVLT kompanija išplatino pranešimą, kuriame iškėlė dar ambicingesnius tikslus – ateityje LED šviesomis apšviesti visas JAV mokyklas. Ir tai tikrai nėra utopinės svajonės – panašu, jog JAV mokyklų perėjimas prie LED tampa masiniu ir nesustabdomu reiškiniu.
Be jau minėtų Parsippany-Troy Hills mokyklų, vien tik šiuo metu RVLT kompanija yra pasirašiusi 976 tūkst. dolerių (897 tūkst. eurų) kontraktą tiekti jų G3 LED šviestuvus visai New Rochelle viešųjų mokyklų sistemai. LED šviestuvai bus diegiami į 14 mokyklų, įsikūrusių šiaurės rytų Naujajame Džersyje. Sutartis su Rochelle švietimo įstaigomis įpareigoja įdiegti G3 LED technologiją visose mokyklų klasėse, koridoriuose ir sporto salėse, o taip pat išorinio apšvietimo sistemose.
2015 metų pradžioje RVLT savo G3 LED technologiją tiekė maždaug 23 valstybinėms mokykloms Naujajame Džersyje, Niujorke ir Konektikute. Taip pat neatsilieka ir kitos LED sprendimus siūlančios kompanijos, nusitaikiusios į apšvietimą dar nepakeitusias mokyklas.
Kokia mokykloms nauda iš LED?
Pasak didžiausio Lietuvoje LED šviestukų gamintojo ELMO technologijos projektų vadovo Jono Jakučionio, mokyklų apšvietimo modernizavimas turi visapusę naudą. Pirma, tai ženkliai mažesnės elektros sąnaudos, kurios atperka investiciją. Švietimo įstaigos sumažinusios išlaidas apšvietimui, didesnę biudžeto dalį gali skirti pedagogų kompetencijos kėlimui.
Šis privalumas nekelia jokių abejonių. Pasak nacionalinio JAV Energetikos departamento, mokyklose apšvietimui suvartojamas didžiausias energijos kiekis, o patalpų šildymas yra tik antroje vietoje. Kaip minima JAV Aplinkos apsaugos agentūros ataskaitoje, mokyklos gali sutaupyti daugiau nei 40 % energijos sąnaudų, jei pakeistų pasenusią ir neefektyvią apšvietimo įrangą. Nors griežtų rekomendacijų naudoti tik LED technologiją nėra, tačiau jokia kita technologija neprilygsta efektyvumui ir energijos taupymui.
Tuo pačiu, ELMO technologijos atstovas ragina nepamiršti ir LED šviestuvų teikiamos naudos mokinių, bei personalo sveikatai ir savijautai. Tolygi, nemirganti šviesa nevargina ir negadina akių, kas lemia geresnius mokymosi rezultatus. Mokykla dar vadinama antraisiais namais, tad tai yra geras naujų technologijų taikymo pavyzdys moksleiviams.
Apšvietimo modernizavimo banga JAV ir Europoje
JAV yra apie 98 tūkst. valstybinių mokyklų, todėl energiją taupančių apšvietimo sprendimų rinka gana didelė. Tad nieko keisto, jog šiuo metu LED lempučių poreikis yra labai smarkiai išaugęs ir jomis yra aprūpinama vis daugiau valstybinių mokyklų.
Pavyzdžiui, 2015 m. rugpjūtį RVLT kompanija pranešė, jog vien tik ji JAV mokyklose yra įdiegusi daugiau nei 500 tūkst. G3 LED lempučių.
JAV vykstanti apšvietimo modernizacijos banga nėra išskirtinė, tvirtina J. Jakučionis – visoje Europoje šiuo metu taip pat sparčiai populiarėja mokymo įstaigų apšvietimo modernizavimas, tačiau tai dar tik pradžia.
Lietuvoje noro yra, bet trūksta žinių iš kur gauti finansų
ELMO technologijos teigia, jog susidomėjimas apšvietimo modernizavimu stipriai jaučiamas ir Lietuvoje, tik deja, pas mus dar trūksta žinių kaip išspręsti finansinius rūpesčius.
Mat pagrindinė problema – dideli pradiniai kaštai, reikalingi visos apšvietimo sistemos modernizavimui. Dažnai Lietuvos mokyklai tai beveik nepakeliama finansinė našta. Štai todėl rekomenduojama neužsikrauti tokios naštos patiems, o pasinaudoti įvairiausiomis finansinėmis programomis – jos sparčiai populiarėja Europoje, bet Lietuvoje nėra labai gerai žinomos.
Šios finansinės programos veikia taip, kad pinigai grąžinami iš sutaupytų lėšų už energiją – kitaip tariant, visas apšvietimo modernizavimas mokyklai iš esmės nė kiek nekainuoja. Viena iš tokių programų yra „Commercializing Energy Efficiency Finance“ (CEEF) arba galima naudoti ESCO modelį. Pritaikomos ir kitokios finansavimo galimybės.
Prisiminus, kiek daug dabar dėmesio skiriama energijos taupymui, klimato kaitos prevencijai, nebūtų labai keista, jog apšvietimo modernizavimas netolimoje ateityje taptų privalomas visoms valstybinėms įstaigoms.
