Peržvelgus paskutinių kelių metų komentarus ar įvykius, susijusius su „Bitcoin“ kriptovaliuta, labai dažnai tenka girdėti, kad tai teroristų ar narkotikų prekeivių naudojami pinigai. Vis dėlto tinkamai panaudojus šią technologiją, galėtume tikėtis didelio teigiamo inovacijų proveržio mūsų šalyje.
Peržvelgus paskutinių kelių metų komentarus ar įvykius, susijusius su „Bitcoin“ kriptovaliuta, labai dažnai tenka girdėti, kad tai teroristų ar narkotikų prekeivių naudojami pinigai. Vis dėlto tinkamai panaudojus šią technologiją, galėtume tikėtis didelio teigiamo inovacijų proveržio mūsų šalyje.
„Bitcoin“ priskiriami kriptovaliutų klasei. Tai sėkmingiausias pavyzdys, plačiai paplitęs pasaulyje. Šios valiutos ekonomika jau pasiekė apie 15 mlrd. dolerių. Nors mūsų šalyje mažai apie tai diskutuojama, bitkoinais jau galima atsiskaityti ir Lietuvoje – net tokiose oro bendrovėse kaip „Airbaltic“ už „Bitcoin” gali nusipirkti lėktuvo bilietus. Šie pinigai yra daug populiaresni, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Labai dažnai kalbant apie elektroninius pinigus, omenyje turimos tik elektroninės priemonės pinigų valdymui – pvz., kredito kortelė apsipirkti internete. Tos priemonės veda į asmeninę banko sąskaitą, kurioje guli tradiciniai pinigai, ir tik jos užtikrina patogesnį prieinamumą prie klasikinių pinigų, kuriuos atspausdino bankas.
Naudojant kriptovaliutą, viskas yra kitaip. Kalbu ne tik apie tai, kad pinigus galima valdyti elektroniniu būdu, bet ir apie pačią pinigų virtualią prigimtį. Kriptovaliutas kartais vadina virtualiais pinigais, nes už jų nėra aukso standartų ar kitų klasikinių pinigų uždirbimo priemonių. Galima sakyti, kad virtuali valiuta – tai sukurti labai ilgi matematiniai raktai, kurie egzistuoja tik kompiuteriuose. Kai pats pinigas yra visiškai virtualus, tai suteikia tiek pliusų, tiek ir minusų.
Mano nuomone, tai yra tokia svarbi technologija ir taip paplitusi pasaulyje, kad nebegalima sau leisti neanalizuoti, kas vyksta, nesuprasti ir nesureguliuoti to dalyko. Jeigu nieko nedarysime, tuomet ši technologija bus panaudota blogiui. Tai lyg branduolinis ginklas. Įsivaizduokite, kad branduolinė energija yra atrasta, esama žmonių, kurie žino, kaip ją panaudoti, tačiau valstybė ignoruoja reiškinį, kuris potencialiai gali būti labai naudingas pasauliui, nes aprūpintų žmoniją energija. Iš to, kad branduolinė energetika nėra tinkamai sureguliuota ir neprižiūrima, kyla pavojus, kad pagamintas branduolinis ginklas gali būti panaudotas blogiems tikslams. Kriptovaliutos, kaip technologijos, vertė gali būti lyginama su branduoline energija. Šio reiškinio ignoruoti nebegalima.
Kodėl labai svarbu suprasti ir panaudoti tokią technologiją? Pirmiausiai – dėl buitinio patogumo, dėl tokio svarbaus dalyko, kaip pinigų pervedimas. Ne paslaptis, kad dabar egzistuojantys piniginiai instrumentai tikrai sudėtingi. Pavyzdžiui, gyvenant Amerikoje ir norint pervesti pinigų į Lietuvą, XXI amžiuje pinigų pervedimas trunka dvi paras ir kartais kainuoja net 50 dolerių. Tai yra kvailystė, turint omenyje, kad keliauja paprasta elektroninė žinutė, kurios savikaina turėtų būti kaip „Facebook“ ar elektroninio pašto.
Kad šiais laikas pinigų pervedimas kainuotų 50 dolerių, visiškai nesuvokiama. Tai stabdo viso ūkio bei konkrečiai skaitmeninio pasaulio vystymąsi. Ne paslaptis, kad mūsų verslo santykiai tampa virtualūs, prekes perkame ne parduotuvėje, o užsakome internetu, pirkdami prekes ar keliones atsiskaitome per mobiliojo telefono aplikacijas. Tai yra patogu, o naudoti senuosius pinigus – nepatogu, o kartais ir neveiksminga.
Atsiskaitant lietuviška kredito kortele, procesai sudėtingi, kiekvieną kartą privalai įvesti daugybę informacijos, o juk užtektų penkių skaičiukų. Žinoma, tai nėra saugu, tačiau nesaugiai jaučiamės ir restorane atiduodami savo kortelę padavėjui, kuris per tris sekundes gali nufotografuoti abi kortelės puses ir po to internete užsisakyti prekių.
Šnekame apie pažangą, inovacijas, o per tris sekundes galima pavogti duomenis! Tai rodo, kad senieji instrumentai nebetinka virtualiai ekonomikai, ir kuo toliau ji vystosi, tuo akivaizdžiau, kad nei kredito kortelės, nei banko pavedimai, nei grynieji pinigai nėra suderinami su tolesnėmis inovacijomis toje srityje. Reikėtų patogių, greitų, lengvų, patikimų instrumentų, ir visa tai duoda kriptovaliutos. „Bitcoin“ neturi fizinės išraiškos, tačiau šios valiutos protokolas patikimas, operacijos kainuoja daug pigiau ir vykdomos greičiau. Galite per dešimt minučių pervesti pinigus iš Lietuvos į Ameriką, ir tas pavedimas kainuoja dešimtadalį cento.
Valstybės į „Bitcoin“ reaguoja įvairiai. Pavyzdžiui, Rusija šią valiutą uždraudė, o dvi pažangiausios šalys – Didžioji Britanija ir JAV – priėmė, reguliuoja, supranta ir prisitaiko. Kinija užėmė atsargesnę poziciją. Galima pasakyti, kad pasaulyje dar nėra vienodos nuomonės, tačiau pastebima tendencija, kad kuo demokratiškesnė šalis, tuo palankiau žiūri į visą kriptovaliutų klasę, ir atvirkščiai – mažiau demokratiškos šalys pasirinkusios konservatyvų draudimo kelią, nes tai esą kelia grėsmę bankininkystei.
Mano asmenine nuomone, bet kokia technologija gali būti panaudota ir gėriui, ir blogiui. Manau, reikia būtinai suprasti, kalbėti, diskutuoti ir panaudoti visus šios technologijos privalumus, kuriuos ji gali suteikti mūsų šaliai.
Lietuvoje taip pat pastebimas daugelio rinkos žaidėjų – nuo valstybės iki bankų – didelis susidomėjimas, tad džiugu, kad balandžio 8-ąją dieną vyks didžiausia Baltijos šalyse „Bitcoin“ konferencija Lietuvoje, kurioje dalyvauja ir šią iniciatyvą palaiko Vilniaus meras. Tai rodo, kad Lietuva pretenduoja būti regioninės ir tarptautinės technologijų inovacijos centru.
Kodėl mes, kaip rizikos kapitalo fondas, kalbame apie šią technologiją? Nes manome, kad Lietuvoje gali įvykti „Bitcoin“ proveržis. Žinoma, visi kalbame apie tai, kad Lietuva tampa finansinių inovacijų centru, puikiai žinome „Barclays“ inovacijų centrą. Tokie stiprūs rinkos žaidėjai iliustruoja pripažinimą. Lietuvoje egzistuoja puiki infrastruktūra, turime daug gerų inžinierių. Mūsų šalis maža ir lanksti reguliavimo prasme, o nauja pinigų forma – tai labai daug santykių, reguliacijos, pinigų licencijų išdavimo, priežiūros. Didelėse šalyse, pavyzdžiui, Amerikoje, „Bitcoin“ procesai gali užimti dešimtmečius. Pavyzdžiui, kreditinės kortelės užtikrina daug didesnį saugumą, tačiau JAV tik šiemet pradedamos spausdinti pirmosios mikroprocesorinės (čipinės) kortelės – iki šiol didžioji dauguma šios šalies kortelių buvo magnetinės.
„Bitcoin“ kriptovaliutų technologija gali atnešti labai daug naudos, bet taip pat ir papildomų rizikų, tad pirmiausiai reikėtų investuoti į supratimą, reguliaciją, teisingą panaudojimą, proveržį toje srityje, ir ne tik potencialiai pasiruošti tokiai technologijai, bet ir užtikrinti, kad Lietuva tiek regioniniame, tiek pasauliniame kontekste taptų inovacijų centru. Tai reikštų darbo vietas, investicijas, šalies žinomumo pozicionavimą, tad tikiu, jog tai viena iš nedaugelio sričių, kur mes turime unikalų šansą per ateinančius penkerius metus pasiekti didelių teigiamų rezultatų.
