Ar įsivaizduojate tokius laikus, kai keptuvė pati pasakys, kad reikia apversti kepsnį ar pamaišyti daržoves? Arba kad apie pakilusią vaiko temperatūrą ir prasidedančią ligą sužinosite ne iš jo verksmo, o gavę pranešimą į išmanųjį telefoną, mažajam gal net nenubudus. Įsivaizduoti sudėtinga, bet to daryti nereikės, nes šie išradimai jau realybė. Jie pateko į 25 įdomiausių ir naudingiausių žurnalo „Time“ skelbiamų šių metų išradimų sąrašą.
Požeminis parkas Niujorke
Tikriausiai būtų šaunu rūsyje įsirengti parkelį, kuriame žaliuotų tankūs krūmai ir žydėtų įvairios gėlės. Kol kas savo rūsyje tokios žaliosios zonos neįsirengsite, tačiau toks požeminis sodas planuojamas Niujorke.
Tai parkas, kokio dar neteko matyti, – taip savo idėją senajame istoriniame tramvajaus terminale įrengti požeminį parką pristato sumanytojai. Čia naudojama naujoviška saulės šviesos technologija, kuri nuo viršuje esančių stogų surenka saulės spindulius ir specialiu kabeliu šviesą perduoda po žeme esančiam parkui. Į jį patekę spinduliai specialia technologija išspinduliuojami ir tai leidžia sodui žaliuoti.
Nors popieriuje tokia idėja atrodo abejotina, šio požeminio parko prototipas jau sėkmingai pristatytas, o idėjos autoriai renka pinigus dideliam parkui ir teigia, kad šis projektas įrodo, jog net visiems pamirštos vietos gali būti panaudotos.
Vandenį filtruojanti knyga
Kitas išradimas, sulaukęs didelio žurnalo „Time“ dėmesio, – knyga apie gyvybiškai svarbų, švarų vandenį. Beje, ši knyga kartu yra ir filtras. Apskaičiuota, kad maždaug 660 mln. žmonių pasaulyje neturi švaraus geriamo vandens, tačiau situacija artimiausiu metu gali pasikeisti. Dėl to reikės dėkoti grupei mokslininkų – konkrečiai mokslų daktarei Teri Dankovich, kuri visai neseniai pristatė „geriamąją knygą“ – „Drinkable book“.
„Ši knyga yra priemonė, suteiksianti geriamą vandenį, o jos puslapiai bus naudojami kaip filtrai. Ji taip pat aiškina ja besinaudojantiems asmenims apie švaraus vandens naudą. Dauguma žmonių, kurie neturi prieigos prie geriamo vandens, gyvena vargingose šalyse, kur technologijos, valančios vandenį, per brangios ir neprieinamos. Todėl vienintelis būdas, galintis išspręsti šią problemą, – surasti būdą, kaip pigiai filtruoti vandenį“, – įsitikinusi T. Dankovich.
Jos aiškinimu, buvo išbandyti tam tikrų nanodalelių prisotinti filtrai ir buvo stebima, ar jos galėtų veikti kaip filtras, padedantis pašalinti ne tik nešvarumus, bet ir įvairias pavojingas bakterijas, organizmus.
„Išbandę šį filtrą pastebėjome, kad perfiltruotame vandenyje labai sumažėjo šių organizmų ir bakterijų. Kartu ši knyga – kaip ir visos: yra tekstas, aiškinantis, kodėl reikia valyti vandenį, kodėl žmonės suserga, kokias ligas sukelia nešvarus ir gerti netinkamas vanduo, kokie galimi simptomai ir kada reikėtų kreiptis į gydytoją“, – pasakoja T. Dankovich.
Anot jos, knygos viršuje ši informacija parašyta angliškai, o apatinėje dalyje – kalba, kuri vartojama toje vietoje, kur knyga bus išdalinta. Šis išradimas jau išbandytas Bangladeše, Ganoje ir Pietų Afrikoje, kur, naudojant filtrus, buvo sunaikinta 99 proc. kenksmingų bakterijų. Dabar tyrėjai tikisi knygą išbandyti dar didesnėje bendruomenėje ir galiausiai pradėti masinę šių vandenį filtruojančių knygų gamybą.
Pranašusis stetoskopas medikams
Nors medicina kuo toliau, tuo sparčiau žengia į priekį, pritaikydama įvairias naujas technologijas, matyt, nėra labiau į meną ar į mokslą panašesnės procedūros kaip širdies klausymas. Gydytojai, norėdami pastebėti pasikeitimus, turi pasitikėti ne tik savo klausa, bet ir atmintimi. Tiesa, nebeilgai.
„Pranašesnis stetoskopas“ jau išbandomas. Jo autoriai teigia, kad beveik už 200 dolerių (kiek daugiau nei už 180 eurų) gydytojai galės įsigyti specialų adapterį, kuris, pritaisytas prie stetoskopo, širdies dūžių informaciją siųs į tam tikrą serverį, iš kurio gydytojas ją galės lengvai peržiūrėti ar net parsisiųsti į išmanųjį telefoną.
Negana to, speciali programėlė išanalizuos garso įrašą ir palygins su anksčiau gauta informacija. Programėlė pastebės širdies darbo pakitimus, jei tokių bus. Jei prietaisas nenuvils, bus ne tik lengviau aptikti širdies ūžesius ar vožtuvų pakitimus, bet ir smarkiai sumažinti brangių procedūrų poreikį.
Norite girdėti geriau ar išvis kažko negirdėti?
Nuo širdies klausimo – prie neklausymo. Tikriausiai teko atsidurti situacijoje, kai norėjosi tiesiog užsikimšti ausis – ar dėl verkiančio vaiko, ar dėl įkyriai rėkiančio gerbėjo koncertų salėje. Tokiu atveju galimos dvi išeitys – užsikimšti ausis arba tiesiog išeiti. Tačiau įmonė „Doppler Labs“ pristato ir trečiąją – nenorimą garsą tiesiog patylinti arba išjungti.
„Dviem skaitmeniniais kištukais ir programėle galima kontroliuoti aplinkos garsus. Pats prietaisas panašus į ausinukus, tačiau ausinukai leidžia klausytis muzikos, o mūsų sumanymas leidžia optimizuoti girdimus garsus, pavyzdžiui, per koncertus ar skrendant lėktuvu. Taigi mūsų prietaisas leidžia specifiškai koncentruotis į tam tikrą garsą ar garsus“, – aiškina bendrovės „Doppler Labs“ įkūrėjas ir vadovas Noah Kraftas.
Pasak jo, dėl garso filtrų negirdėsite, tarkim, vaiko verksmo lėktuve ar, priešingai, koncerte padidinsite bosinių garsų lygį ir girdėsite geriau. „Man asmeniškai patinka muzikinė šio išradimo pusė – jis leidžia suasmeninti gyvos muzikos klausymą. Kai klausaisi įrašų, juos leidi kokiu nori garsu, pasirenki įrašo kokybę, kitus parametrus, o kai ateini į koncertą, gali tiesiog klausyti. Mūsų idėja – šią muziką suasmeninti“, – kalba N. Kraftas.
Šis prietaisas jau parduodamas. Pirmuosius ausinukus, koreguojančius garsą, buvo planuota išsiųsti jau gruodį. Kažkas galėjo gauti gerą kalėdinę dovaną, arba subtilią užuominą.
Nemokantiems gaminti – išmanioji keptuvė
Technologijos leidžia ne tik sukurti parkus po žeme ar vandenį filtruojančias knygas – jos padeda tapti ir nuostabiais virėjais. Tai padės padaryti – sumanioji keptuvė. Kada apversti kepamą žuvį? Ar jau reikia pamaišyti troškinamas daržoves? Į šiuos bei kitus dažnai tik pradedančiam gaminti ar išbandančiam naujus receptus virėjui klausimus padės atsakyti pati keptuvė.
Išmaniajame telefone įsidiegę specialią programėlę pasirenkate receptą, ir pirmyn. Keptuvė naudoja bevielį ryšį ir pačiame prietaise įmontuotus jutiklius. Savo išmaniajame telefone galima stebėti, kokio karštumo keptuvė šiuo metu, o programėlė pasakys, kada apversti kepsnį.
Beje, šią keptuvę sumanė du kambario draugai. Kaip patys juokavo, vienas buvo nuostabus virėjas, o kitas vos sugebėdavo išsikepti kiaušinį, tačiau dabar patiekalus ruošia kaip profesionalas. „Patiekalai kalba už save“, – žurnalui „Time“ juokavo vienas iš idėjos autorių. Beje, jei norėtumėte tokios keptuvės, ji pardavinėjama jau nuo spalio.
Dino – protingiausias išmanusis žaislas
Užuot vaikams kartoję įvairias frazes, galite rinktis bendrovės „Cognitoys“ žaislinį dinozaurą, kuris ne tik atsakys į vaikui rūpimus klausimus, tokius kaip, tarkim, „kaip toli yra Mėnulis“, bet užduos ir įvairius galvosūkius.
„Mes įsitikinę, kad pažintinis žaislas Dino šiuo metu yra protingiausias išmanusis žaislas. Pats dinozauras prijungtas prie bevielio interneto. Kai paspaudi mygtuką ant jo pilvuko, su juo gali kalbėti: jis tave supranta, gautą informaciją analizuoja ir atsako protingu, rišliu sakiniu ar pateikia informaciją. Atsakymas gali būti kažkoks reikalingas faktas, gali būti žaidimas, kažkokia užduotis ar matematinis galvosūkis. Taip pat tai gali būti ir kažkokie vaikui patinkantys juokeliai ar eilėraštukai ir panašūs dalykai“, – sako vienas iš žaislo sumanytojų Johnas Paulas Beninis.
Šis dinozauras naudoja superkompiuterio „Watson“ technologiją ir yra skirtas 5–9 metų vaikams. Sumanytojai teigia, kad žaislo idėja – mokslą ir pažinimą padaryti įdomų ir patrauklų.
„Kuo daugiau bendrauji su dinozauru, tuo geriau jis tave supranta. Jei per pokalbį paaiškėja, kad vaikas mėgsta picą ar futbolą, o gal jo mėgstamiausios spalvos yra mėlyna ir žalia, dinozauras išmoks ir įsimins šiuos dalykus ir naudos tą informaciją vėliau. Pavyzdžiui, jei vaikui patinka futbolas, skaičiuojant, užuot naudojęs abstrakčius skaičius, žaislas naudos futbolo kamuolius, kad padidintų vaiko susidomėjimą“, – aiškina J. P. Beninis.
Žurnalas „Time“ kaip ir kiekvienais metais pateikė 25 išradimus. Be jau aptartų, verta paminėti „permatomus sunkvežimius“, tiksliau – technologiją, važiuojant paskui krovininę mašiną leidžiančią per kameras matyti, kas vyksta priekyje, ir taip saugiai ją aplenkti.
Taip pat sąraše glitimui alergiškų žmonių išsigelbėjimas – prietaisas, per 2 minutes nustatantis, ar maiste yra šio alergizuojančio komponento. Tarp įdomiausių – taip pat kalėdinių dovanų sąrašų viršūnėse buvę riedžiai bei dar keliolika išradimų, kurie, tikėtina, artimiausiais dešimtmečiais taps mūsų kasdienybe.