Paprastam žmogui gali atrodyti, kad didžiausi šių metų technologiniai laimėjimai buvo didesni išmaniųjų telefonų ekranai ir nedideli programėlių atnaujinimai. Tačiau technologijų pasaulyje įvyko kur kas svarbesnių dalykų. Įvairios technologijos šįmet pasiekė lūžio tašką ir ateityje visiškai pakeis milijonų žmonių gyvenimus. Washingtonpost.com. pateikia šešis svarbiausius šių metų technologijų pasaulio pasiekimus.
Paprastam žmogui gali atrodyti, kad didžiausi šių metų technologiniai laimėjimai buvo didesni išmaniųjų telefonų ekranai ir nedideli programėlių atnaujinimai. Tačiau technologijų pasaulyje įvyko kur kas svarbesnių dalykų.
Įvairios technologijos šįmet pasiekė lūžio tašką ir ateityje visiškai pakeis milijonų žmonių gyvenimus. Washingtonpost.com. pateikia šešis svarbiausius šių metų technologijų pasaulio pasiekimus.
Internetas ir žinios
Mes jau įpratome prie įrenginių, kurie turėdami prieigą prie interneto akimirksniu informuoja apie pokyčius pasaulyje. Tačiau didelė dalis besivystančio pasaulio vis dar yra tamsoje. Po 2015 m. interneto plėtros beveik pusė Kinijos populiacijos ir penktadalis Indijos jau turi prieigą prie interneto. Indijoje dabar daugiau interneto naudotojų negu JAV.
Iki 2020 m. telefonai, kurių sparta bus tokia, kaip dabartinio naujausio „iPhone“, kainuos mažiau nei 50 dolerių, o „Google“, „Facebook“ ar „SpaceX“ pastangos dronais, balionais ir mikropalydovais padidinti interneto aprėptis duos apčiuopiamų vaisių. Tai reiškia, kad prieigą prie interneto gaus dar 3 mlrd. žmonių.
Technologijos labai keis besivystantį pasaulį. Žinios visada buvo turtingųjų privilegija; tironai valdė tautas, neleisdami žmonėms lavintis.
Socialiniai tinklai leis milijardams žmonių dalintis patirtimis ir padėti vienas kitam. Tolimų Afrikos kaimelių darbininkai galės pasiūlyti skaitmenines paslaugas Silicio slėniui, fermeriai galės sužinoti, kaip pagerinti pasėlių laukus, amatininkai gaus prieigą prie globalių rinkų... ir išmaniųjų telefonų programėlėmis paremtos ekonomikos visur suklestės.
Daktarai kišenėse
Visi technologiniai laimėjimai įmanomi dėl kompiuterijos pažangos. Mūro dėsnio progresas, dėl kurio kas 18 mėnesių įrenginių skaičiuojamoji galia padvigubėja, nulėmė, kad 100 dolerių kainuojantys telefonai yra galingesni nei superkompiuteriai prieš keturis dešimtmečius, kurių gamyba kainavo milijonus dolerių.
Turėdami greitesnius kompiuterius galime kurti galingesnius jutiklius ir dirbtinio intelekto sistemas. Geresni jutikliai padės sukurti įmantrius medicinos įrenginius, dronais paremtas pristatymo sistemas ir išmanius miestus. O panaudoję dirbtinio intelekto sistemas galime sukurti save vairuojančius automobilius, balso atpažinimo sistemas ir skaitmeninius daktarus, kurie galės nustatyti ligas ir išrašyti vaistus.
2015 m. prie išmaniųjų telefonų prijungti medicinos įrenginiai tapo viena iš vyraujančių tendencijų. „Apple“ išleido laikrodį, kuris seka širdies pulsą, turi žingsniamatį, padeda siekti pažangos sporte ir pan. Per „Research Kit“ programėlę bendrovė leido pasauliniu mastu stebėti vaistų naudojimą ir veiksmingumą.
„Microsoft“, IBM, „Samsung“ ar „Google“, taip pat ir startuoliai kuria jutiklius ir dirbtiniu intelektu paremtus įrankius, kurie atlieka gydytojų darbą.
Šios technologijos kol kas per brangios besivystančiam pasauliui, tačiau įmonės Kinijoje, Indijoje ir Afrikoje kuria nebrangias jų versijas. Ankstesnės kartos medicinos pažanga buvo skirta tik turtingiems, o dabar naudą jaučia visi.
Bitkoinai
Vienas kontroversiškiausių pastarojo meto technologinių pasiekimų yra bitkonai – nereguliuojama ir nekontroliuojama skaitmeninė valiuta. Ji tapo žinoma dėl to, kad ją naudojo nusikaltėliai ir programišiai, taip pat dėl nuosmukio, kurio metu kriptovaliutos kaina nuo 1,1 tūkst. dolerių nukrito iki 250 dolerių.
Tačiau šįmet ją pripažino vis daugiau įmonių. Ir technologija, kuria paremtas bitkoinų veikimo principas – „blockchain“, tapo pamatu šimtams kitų technologijų.
„Blockchain“ mechanizmo naudą gali pajusti ne tik finansų sektorius. Tai beveik nesugadinamas finansinis svertas, kuris gali būti panaudotas beveik bet kam, kas yra skaitmenizuojama: mirties ir gimimo liudijimams, vedybų sutartims, nuosavybės dokumentams, medicininiams įrašams ir t. t. Ši technologija gali pakeisti milijardų žmonių, kurie neturi prieigos prie teisinės ir administracinės infrastruktūros, gyvenimus.
Gyvybės inžinerija
Kita svarbi didelę pažangą šįmet padariusi technologija buvo CRISPR genų inžinerija. CRISPR yra elementai, kurie saugo bakterijas ir kitus vienaląsčius organizmus nuo virusų, suteikdami jiems imunitetą inkorporuojant virusų genetinius elementus.
Naudojant CRSIPR galima keisti DNR pašalinant nenorimas sekas arba įdedant papildomus genetinius elementus.
CRISPR modifikacijos kelia didelių rizikų, jei yra naudojamos netinkamai – pavyzdžiui, keičiant žmogaus embrionus. Tačiau technologija gali būti panaudota ir defektų turinčios DNR taisymui.
Laboratorijos visame pasaulyje dirba su šia technologija ir ateityje galbūt padės įveikti kai kurias genetines ligas. Neabejotinai greitai matysime ir proveržį.
Dronų amžius
Manoma, kad per šventinį sezoną vien JAV bus įsigyta pusė milijono dronų. Šių įrenginių kaina pamažu krenta žemiau 100 dolerių ribos, tad dronus greitai matysime visur. Tobulėjant technologijoms dronai svers vis daugiau ir gebės įveikti didesnius atstumus. Galima tikėtis, kad „Amazon“ ar „Wallmart“ greitu metu prekes pristatys naudodama dronus.
Dronai taip pat padės valdyti transporto spūstis ir nusikalstamumą, pasitarnaus ištikus nelaimėms.
Jie bus dar svarbesni besivystančiam pasauliui. Didelėje Afrikos dalyje nėra kelių, toli esantys kaimai negali gauti medikamentų, o dideliuose miestuose susidaro didžiulės spūstys. Dronai išspręs didelę dalį infrastruktūros problemų ir sumažins taršą bei spūstis. Jie taip pat nuolatos seks besikeičiantį Žemės klimatą ir laukinės gamtos ekologiją.
Planetos išsaugojimas su švaria energija
Didžiausias geopolitinis proveržis švarioje energetikoje buvo ne Paryžiaus Klimato kaitos konferencija ir jos sutarimai, o sutarimas JAV, dėl kurio šalyje dar penkeriems metams nepratęsė mokesčių už saulės ir vėjo energetiką. Tai paskatins švarios energijos proveržį visame pasaulyje.
Saulės ir vėjo jėgainių pagaminama energija jau auga eksponentiniu greičiu, o jėgainių įrengimo kaina krenta. Net ir be subsidijų JAV saulės energijai išgauti reikalingos įrangos kaina iki 2022 m. gali kristi perpus.
Skaičiuojama, kad iki 2030-ųjų saulės energija galėtų tiekti 100 proc. šių dienų energijos, o iki 2035 ji gali būti nemokama.
Taigi turime kuo džiaugtis ir ko ieškoti per ateinančius metus, kai technologija sparčiai žengs į priekį. Tik reikia būti atsargiems, kad technologijos tarnautų žmonijai, o ne stumtų ją atgal, nes rizikų ne ką mažiau, nei galimybių.
