„Uberizacija“ tapo didžiųjų įmonių vadovų galvos skausmu

Kas šiandien verčia susigūžti didžiųjų pasaulio įmonių vadovus? „Uberizacija“ arba „Uber sindromas“ – kai lyg iš niekur atsiranda konkurentas su visiškai kitokiu veiklos modeliu – kelia didžiausią rūpestį daugumai pirmaujančių bendrovių vadovų, rodo IBM atliktas tyrimas. Per dvejus metus vadovų manančių, kad artimiausiu metu teks susidurti su konkurentais ateinančiais iš kitų pramonės šakų, skaičius išaugo daugiau nei ketvirtadaliu nuo 43 proc. 2013 metais iki 54 proc. šiandien.

Dar prieš keletą metų galėjo numatyti būsimą konkurenciją – didžiausią pavojų kėlė konkurentai, kurie pasiūlys arba geresnį, arba pigesnį produktą ar paslaugą. O pirmaujantys verslai žinojo, kaip šį pavojų sumažinti iki minimumo – jiems reikėjo „tik“ pagerinti gaminius ar padidinti jų įvairovę bei dirbti efektyviau. Šiandien konkurentai neretai yra nematomi tol, kol jau nebūna per vėlu.

„Didžiausią pavojų kelią konkurentai, kurių šiandien mes net nežinome ar nepriskiriame konkurentams“, – tyrimo metu sakė bendrovės „Mondial Assistance“ Lenkijos padalinio pardavimų ir rinkodaros vadovas Piotr Ruszowski.

Kas dvejus metus IBM atliekamo pasaulinio verslo lyderių tyrimo metu šiemet buvo apklausta daugiau nei 5200 įmonių vadovų 70 pasaulio valstybių, kurie atstovavo 21 pramonės šakai. Tradicinių įmonių konvergencija, kai bendrą veiklą pradeda, pavyzdžiui, vartotojams skirtos elektronikos ir sveikatos sektoriaus bendrovės arba JAV gynybos sektoriaus įmonė „Lockheed Martin“ pradeda bendradarbiauti su DNR sekas tiriančia bendrove „Illumina“, kad kartu sukurtu personalizuotus sveikatingumo sprendimus, yra viena iš naujosios konkurencinės aplinkos tendencijų. Tačiau didžiųjų įmonių vadovams per artimiausius 3–5 metus kur kas pavojingesni atrodo konkurentai „iš pašalės“, įsiveržėliai turintys visiškai kitokį verslo modelį. Tokios įmonės paprastai taikosi į svarbiausią vertės grandinės dalį, aplenkia senbuvius ir užsitikrina tiesioginio ryšio su klientu kontrolę, visus kitus konkurentus palikdami nereikšmingai rinkos dalyviais.

IBM tyrėjai išskyrė dvi tokių įsiveržėlių rūšis – skaitmeninio pasaulio gigantus ir „kulkšnių kandžiotojus“. Prie pirmųjų priskiriamos tokios bendrovės kaip Google, Alibaba ar Amazon, plečiančios veiklą į vis skirtingas rinkas bei verslo segmentus. „Užtenka kelių gerai nutaikytų smūgių, kad šie gigantai padarytų Jūsų verslui didžiulės žalos“, – pastebima IBM tyrime.

Tačiau ne ką mažesnį pavojų nei milžinai kelia ir „kulkšnių kandžiotojai“ – jie yra maži, protingi, judrūs ir jų yra daug. Jiems dažnai net nereikia jokios nuosavos verslo infrastruktūros, nes naudojasi jau egzistuojančiai kanalais. Ir juos sunku pamatyti, kol staiga nepajunti, kad praradai dalį rinkos. „Anksčiau mes galvojome, kad mūsų konkurentas yra „Four Seasons“, šiandien turime kovoti su tokiais paslaugų teikėjais kaip Airbnb“, – sakė vienas Jungtinių Arabų Emyratų viešbučių verslo vadovas. „Sritis kuri šiandien patiria bene daugiausia tokios netikėtos konkurencijos iššūkių yra finansų sektorius. Šią tendenciją matome ir Lietuvoje. Anksčiau jei norėjai taupyti, skolintis, pervesti pinigus, prekiauti vertybiniais popieriais ar pirkti užsienio valiutos, privalėjai eiti į banką. Šiandien yra daugybė naujų įmonių, kurios teikia šias paslaugas internetu ir taip konkuruoja su tradicinėmis finansų institucijomis“, – sako IBM atstovas viešajam sektoriui Gytis Nemanis.

Glaudus skirtingų įmonių bendradarbiavimas, inovacijų paieška ir santykių su klientais personalizavimas yra tos priemonės, kurių, kintančioje konkurencinėje aplinkoje, pirmiausia planuoja imtis didžiųjų įmonių vadovai. 70 proc. apklaustųjų per artimiausius 3–5 metus didins partnerių tinklą, 54 proc. ieškos inovatyvių sprendimų, kuriuos galėtų nusipirkti ir taikyti savo veikloje, 66 proc. žada asmenizuoti santykį su klientu. Debesų kompiuterija, mobilieji sprendimai ir daiktų internetas (IoT) – šios technologijos, pasak vadovų, dominuos ateinančius 3–5 metus. O toliau verslo lyderių horizonte yra kognityvios technologijos (ne užprogramuotos, o besimokančios sistemos atpažįstančios natūralią žmonių kalbą). Technologijos kaip IBM dirbtinio intelekto platforma – superkompiuteris „Watson“ įgalina verslą pasinaudoti didžiuliais duomenų kiekiais ir pažinti kiekvieną klientą.